Kilęs iš Lietuvos didikų Tiškevičių giminės antrosios Biržų-Kretingos šakos.[1] Tėvas Aleksandras Tiškevičius III. Motina Marija Puslovskaitė. Broliai Stanislovas Tiškevičius, Juozapas Tiškevičius, Jurgis Tiškevičius, seserys Marija Tiškevičiūtė, Aleksandra Tiškevičiūtė, Elena Tiškevičiūtė, Ona Marija Tiškevičiūtė, Izabelė Tiškevičiūtė ir Imakulata Marija Elena Tiškevičiūtė.
1921 m. išėjo į atsargą, grįžo į Kretingą. Baigęs agronomijos mokslus, padėjo tėvui ūkininkauti dvare, plėtojo verslą: dvare įkūrė kalkių degyklą, medaus, sirupo ir saldainių dirbtuves "Šatrija". Dirbtuvių produkcijai realizuoti miesto centre atidarė parduotuvę "Šatrija", kurioje galima buvo įsigyti plataus asortimento prekių.
1940 m. dvare įsikūrus NKVD kariškiams, su tėvu persikėlė gyventi į Pryšmančių dvarą. Rusams kaimo gyventojus evakavus, apsigyveno motinos dvare Židikuose. Prasidėjus Vokietijos-Sovietų Rusijos karui, vadovavo sukilėlių būriui Židikų apylinkėje. Veždamas trofėjine rusiška mašina sunkiai sužeistus sukilėlius į ligoninę, 1941 m. birželio 24 d. prie Skuodo buvo vokiečių apšaudytas ir nukautas[4]. Iš pradžių buvo palaidotas Narvydžių (Skuodo) kapinėse, o prie kapo pastatytas medinis kryžius su sudraskytu šalmu[5]. Frontui nuslinkus į Rytus, tėvo rūpesčiu grafaičio kūnas buvo perkeltas į Tiškevičių šeimos koplyčią Kretingos kapinėse[6].
Šaltiniai
↑Juozapas Tiškevičius II. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, XI t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1983. T.XI: Šternbergo-Vaisius, 325 psl.
↑Lietuvos centrinis valstybės archyvas, f. 1248, ap. 2, b. 832, l. 74, 448.
↑Kazys Alšauskas. Tiškevičiai: Kazimieras. – Lietuvių enciklopedija, t. 31. Bostonas, 1964, p. 241.
↑Juozas Vyšniauskas. Grafas Tiškevičius per apsirikimą žuvo netoli Skuodo. – Mūsų žodis (Skuodas), 1996, rugsėjo 28, Nr. 77, p. 5.