Jurgis Čerškus (Jurgis Čerskis) gimė Sibire, lietuvio karininko, tuo metu kovojusio su bolševikaisA. Kolčiako kariuomenės sudėtyje, ir rusės, mokytojos iš Sankt Peterburgo šeimoje. 1920 m. su tėvais ir vyriausiu broliu per Turkiją pabėgo iš bolševikų užimtos Rusijos į Lietuvą, kur pagal tėvo besikeičiančios tarnybos Lietuvos kariuomenėje bei Lietuvos policijoje vietas, gyveno Kaune, Veisiejuose, Ežerėnuose ir Kergeliškėse (prie Vievio). 1931 m. dėl patirtų sužeidimų tarnyboje anksti mirus tėvui, kartu su mama, 3 broliais bei dviem sesutėmis vėl atvyksta gyventi į Zarasus, kur mokosi pradžios mokykloje ir pradeda savo – jauno, perspektyvaus plaukiko karjerą. 1937 m. kartu su šeima vėl persikelia gyventi į Kauną ir toliau sėkmingai tęsia plaukiko karjerą bei pasitaikius progai dirba junga, o vėliau – ir jūrininku Lietuvos prekybiniame laivyne, plaukiodamas didžiausiais Lietuvos prekiniais laivais „Panevėžys“, „Kaunas“, „Utena“. 1939 m. lapkričio 13 d. kartu su dauguma įgulos narių išgelbėjamas iš Suomijos įlankoje paskendusio „Panevėžio“. 1941 m. birželio 23 d. kartu su draugais sportininkais iš Kūno kultūros rūmų aktyviai dalyvauja Birželio sukilime, padėdamas užimti Kauno radiofoną. Vokiečių okupacijos 1941–1942 m. dirba „Stumbre“, bet iš ten mobilizuojamas į kariuomenę. Pradžioje tarnauja savisaugos batalionų štabe Kaune, raštininku, bet 1942 m. balandžio mėn. trumpam komandiruojamas į 2-ąjį lietuvių savisaugos batalioną, Lenkijoje, kur birželio 12 d. žūsta nuo tarnybos draugo atsitiktinai iššautos kulkos. Palaidotas vokiečių karių kapinėse, kurios po karo sunaikintos.
Jurgis Čerškus baseine
Sporto pasiekimai
J. Čerškus plaukimo sporte aktyviai reikštis pradėjo 1937 m. vasarą, tada dar gyvendamas Zarasuose ir atstovaudamas JSO klubą. Kaune vykusiame Jaunosios Lietuvos 10-mečio sąskrydyje, antrąją sportinių varžybų dieną (1937 m. birželio 25 d.), jaunių plaukimo 400 metrų laisvu stiliumi rungtyje Jurgis Čerškus nuplaukė greičiausiai (per 6:46.7 min.), aplenkdamas antrąją vietą užėmusį V. Norkūną (7:24.1) bei trečiąją – M. Zizą (7:30.0).[1][2]
1937 m. rugpjūčio mėn. Kaune vyko Lietuvos plaukimo pirmenybės, kuriose dalyvavo su savo vyresniu broliu Vincu, abu atstovaudami Jaunalietuvių sporto organizacijai (JSO). J. Čerškus 200 m. laisvuoju stiliumi nuplaukė ketvirtuoju, per 3:02.3 min., o jo brolis Vincas tokią pat vietą užėmė 800 m. laisvu stiliumi nuplaukęs per 15:21.4 min.
Tada Estafetę 4x200 m. laisvu stiliumi laimėjo JSO I komanda (V. Ūsas, V. Adomaitis, J. Šulkevičius ir J. Astrauskas), pasiekę naują Lietuvos rekordą šioje distancijoje (11:57.5). II vietą laimėjo II JSO komanda (A. Stonkus, A. Eskertas, Vincas Čerškus ir Jurgis Čerškus) (12:58.0).[3]
Pasibaigus 1937 m. plaukimo sezonui ir susumavus rezultatus Jurgis Čerškus geriausių Lietuvos plaukikų sąraše 200 m. laisvu stiliumi distancijose buvo penktas (3:02.3), kaip ir jo brolis Vincas Čerškus 800 m. distancijoje (15:21.5 min.).[4]
1938 m. birželio 27 d. Kauno Jachtklubo plaukykloje vyko rungtynės „olimpinėms normoms pasiekti“. Jose „užsirekomendavo jaunas plaukikas, vos pirmą kartą startuojąs rungtynėse“. Jurgis Čerškus šiose varžybose debiutavo jau ne kaip Zarasų JSO jaunius, o kaip kaunietis, pilnavertis LFLS Kauno Kipro klubo, kurį šefavo Kipras Petrauskas, atstovas. Pirmą kartą Lietuvoje tada buvo laisvu stiliumi rungtyniaujama ir olimpinėje 1500 m. distancijoje, kurią J. Čerškus įveikė greičiausiai (per 27:54.9 min.) pradėdamas Lietuvos plaukimo rekordų šioje rungtyje istoriją. Antruoju atplaukė V. Adomaitis iš JSO KVK (per 30:48.0 min.) [5]
1938 m. liepos 6 d. per Kauno miesto ir apygardos pirmenybes (Kauno Kipras) užėmė pirmą vietą 400 m. plaukime laisvu stiliumi (6:14.0), aplenkdamas buvusius bendraklubius iš JSO – V. Adomaitį (6:31.8) ir B. Aidą (7:36.9). Kitą tų pačių pirmenybių dieną (liepos 7 d.) Jurgis Čerškus greičiausiai (per 2:51.3 min.) laisvu stiliumi nuplaukė ir 200 m. atstumą, paskutinius 50 m. finišo spurtu aplenkęs antroje vietoje likusį V. Adomaitį JSO KVK (2:54.0). Trečias atplaukė V. Subačius JSO KVK (3:03.7).[6][7]
Lietuvos tautinėje olimpiadoje taip pat laisvu stiliumi plaukė trijose distancijose, atstovaudamas LFLS Kiprą. Liepos 22 d., lenktyniaudamas 1500 m. su labai pajėgiu plaukiku iš JAV lietuvių komandos Leonu Macioniu, jis beveik 2 minutėmis pagerino savo paties neseniai pastatytą pirmąjį Lietuvos rekordą šioje distancijoje, bet atplaukė tik trečiu (per 26:01.0 min.), iškovodamas savo pirmąjį Bronzos medalį. Antruoju šį ilgiausią olimpiados plaukimo atstumą įveikė Jurgis Astrauskas (25:53.7), kuris iškovojo Sidabro medalį ir pelnė papildomą Amerikos lietuvių prizą už naują Lietuvos rekordą. Abu šie Lietuvos plaukikai apie 80-100 metrų atsiliko nuo amerikiečio L. Macionio, kurio auksinis rezultatas 24:23.9 tuomet virš 4 minučių atsiliko nuo jo brolio Jono – JAV čempiono ir 1936 metų Berlyno olimpiados Sidabro medalio (estafetėje 4×200 m laisvuoju stiliumi) laimėtojo, pasiekto JAV šioje olimpinėje distancijoje 1937 m. ir 1938 m. (atitinkamai 19:58.5 ir 20:15.2).[8][9][10]
Kitą - liepos 23 d. 400 m laisvu stiliumi finale vėl nugalėjo amerikietis L. Macionis (5:58.2), aplenkęs naują Lietuvos rekordą (6:06.3) pasiekusį karo laivo „Prezidentas Smetona“ jūreivį Jurgį Šulkevičių, nuo kurio tik 0.4 sekundės atsiliko J. Čerškus (6:06.7), laimėjęs savo antrąjį Bronzos medalį Olimpiadoje.[11]
Trečiąją olimpinę Bronzą J. Čerškus iškovojo 1938 m. liepos 24 d. 4x200 estafetėje vyrams, kurioje vėl pirmavo (11:06.8) JAV lietuvių komanda (L. Macionis, V. Dalbukas, B. Budrikas, A. Bikinas), nugalėjusi antrais atplaukusius (11:42.3) JSO plaukikus (L. Adomaitis, V. Subačius, V. Ūsas, J. Šulkevičius), o trečiais (11:43.3) – LFLS Kipro ketvertuką (A. Dunikas, E. Šimaitis, M. Petrukevičius, J. Čerškus).[12]
Jurgis Čerškus (1919-1942) – garsus Lietuvos plaukikas. Nežinomo autoriaus šaržas iš latviško laikraščio „Sporta Pasaule“ (1944 01 10).
1939 m. liepos 9 d. Kaune, Kūno kultūros rūmų plaukykloje vykusiose Kauno apygardos plaukimo pirmenybėse J. Čerškus vėl atstovavo JSO KVK ir nugalėjo dviejose rungtyse. 800 m. laisvu stiliumi jis pasiekė naują Lietuvos rekordą 12:19.4 min. (ankstesnis - 12:46.6) gerokai aplenkdamas bendraklubius Mamaitį (15:15.7) ir B. Aidą (15:19.2), o estafetėje 4x100 m. laisvu stiliumi (Dikinis, J. Šulkevičius, J. Čerškus, M. Zizas) nuplaukė arti Lietuvos rekordo (5:05.1) per 5:06.6 min., aplenkdami šaulių KJK (5:33.6) ir II Kauno Kipro komandą (5:45.0).[13]
1944 m. pagrindinis Latvijos sporto laikraštis, pirmojo puslapio straipsnį, skirtą praėjusiam Lietuvos plaukimo sporto dešimtmečiui, iliustravo dviejų iškiliausių to meto Lietuvos plaukikų (Marijos Kuzmickaitės ir Jurgio Čerškaus) draugiškais šaržais, pažymėdamas:
„Akivaizdu, kad Lietuvos visų laikų geriausi plaukikai yra Čerškus ir Kuzmickaitė. Čerškaus pasiektas Lietuvos rekordas 400 m. krauliu viršija Latvijos O. Šīns pasiektą geriausią rezultatą, ir taip pat Kuzmickaitė 200 m. krūtine plaukė greičiau, nei mūsų rekordininkė L. Pētersone. Tačiau paminėti rezultatai taip pat yra vieninteliai, kur Lietuvos rekordai lenkia geriausių Latvijos plaukikų pasiekimus.“[14]
