Gimė 1821 m. sausio 19 d. Vilniuje. 1834–1837 m. mokėsi dvasininkų mokykloje, 1837–1842 m. Medicinos chirurgijos akademijoje. 1842 m. apsigyveno Gardine, kur dirbo gydytojo Ksavero Volfgango padėjėju, tais pačiais metais paskirtas etatiniu Druskininkų kaimo gydytoju. Tuo metu Druskininkai buvo nuošalus kaimas, su keliomis lūšnomis. Didelėmis gydytojo pastangomis kaimas kiekvienais metais vis labiau keitėsi.
Kiekvienas atvykęs į kurortą, iš pradžių kreipdavosi pas gydytoją ir šis skirdavo pastogę. Pileckis ne tik gydė, bet ir sudarydavo sąlygas ligoniui įvairiai pramogauti. Jo namai buvo nuolat atviri kiekvienam, o dėl savo aukštos visuomeninės padėties ir draugiškų santykių su kurorto valdžia jis galėjo sau leisti įgyvendinti įvairiausius planus. Jo pastangomis buvo įrengtas parkas, galerijos, maudyklės, geležinkelio stotis, 1850 m. atidaryti gailestingumo namai, kuriuose kasmet nemokamai gyvendavo nuo 50 iki 80 žmonių. Gydytojo iniciatyva 1852 m. buvo pastatyta 200–300 vietų neturtingų žydų ligoninė bei įkurtas teatras, kurio direktoriumi ir buvo pats gydytojas. Pileckiui tarpininkaujant, valstybės lėšomis, 1856 m. pastatyta ligoninė nepasiturintiems Gardino ir kitų gubernijų valdininkams. Taip pat gydytojo iniciatyva pastatyta vaikų prieglauda, katalikų bažnyčia.[1] Dirbdamas gydytoju taip pat rašydavo ir straipsnius į įvairius leidinius. Buvo artimas draugas su rašytoja Elze Ožeškiene.
