Jo Didenybės 1-asis LDK priešakinės sargybos pulkas (lenk.1 Pułk Przedniej Straży JKM Wielkiego Księstwa Litewskiego) – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenės dalinys, egzistavęs 1776–1794 m.
Pulkas buvo suformuotas 1776 m. iš tautinio autoramento lengvųjų pėstininkų vėliavų, kaip ulonų dalinys.[2] 1776 m. vykusios liustracijos metu užfiksuotas dalinio dydis – 374 kariai. Liustracijos ataskaitoje dalinio būklė aprašoma taip:[3]
„Nėra jokių nuostatų, <atlyginimas kariams> mokamas pagal 1717 m. Konstituciją <kariuomenės nuostatus> ir tai yra per mažai, todėl nepavyksta palaikyti tvarkos pulke ir tinkamų žmonių karininkų pareigose, taip pat nepavyksta apsirūpinti reikiamais ginklais ir uniformomis. Kareivinėse niekada nebūna daugiau nei 60 raitelių, kurie keičiasi kas du mėnesius; Likusieji, etmonui leidus, gyvena savo namuose, nes pagal sutartį kiekvienam kavaleristui (draugui) skiriama tik kelios dešimtys auksinų, už kuriuos jis turi atvykti tvarkingas ir turėti maisto, pasisamdyti palydovus (paštininkus) paštininką su žirgu ir visokią priežiūrą. To išdavoje kariai tikriausiai visada sėdi namuose ir nežino, o kilus netvarkai susirinkti visam Jakovo pulkui reikia kelių savaičių. Jei norime, kad šie kariai nuolat ir visada būtų pasiruošę, būtina padidinti atlyginimą. Štabo karininkai šiame pulke negauna nuo laipsnio priklausančio atlyginimo. Aprūpinimas Žiežmariuose yra labai sunkus, be pašarų, be transporto, o atsižvelgiant į aukštas kainas, dėl kurių šiemet smarkiai sumažėjo žirgų, prašoma skirti kitą vietą dalinio dislokacijai.
M. Baranovskio pulko ulonas ir paštininkas, 1781 m. piešinys
Pagal 1777 m. „kovo tarifus“ faktinis pulko dydis siekė 369 karius.[4]1779 m. pulką sudarė štabas ir dešimt kuopų (vėliavų): pulkininko vėliava, pulkininko leitenanto vėliava, majoro vėliava ir kapitono A. Daugėlos (A. Dowgiałło), kapitono D. Sulkevičiaus (D. Sulkiewicz), kapitono M. Baranovskio (M. Baranowsky), kapitono A. Reiževskio (A. Reyzewski), kapitono J. Kručinskio (J. Kryczyński), kapitono T. Rudzievičiaus (T. Rudziewicz), kapitono M. Kričinskio (M. Kryczyński) vėliavos.[5]
1789 m. ketverių metų Seimo reforma numatė ATR kariuomenės skaičių padidinti iki 100 000. Kiek vėliau ši ambicija buvo sumažinta iki 65 tūkst., tačiau ir šis rodiklis nebuvo pasiektas, nors bendras kariuomenės skaičius išaugo.
J. Bieliako pulko ulonas ir paštininkas, 1781 m. piešinys
Pagal 1776 m. patvirtintus nuostatus naujajame dalinyje buvo numatyta 620 karių etatų, o bendras dalinio karių ir tarnautojų skaičius turėjo siekti 994.
1794 m. pulką sudarė štabas ir aštuonios vėliavos: pulkininko, pulkininko leitenanto, majoro vėliavos, kapitono A. Reiževskio (A. Reyzewski), kapitono J. Kričinskio (J. Kryczyński), kapitono M. Baranovskio (M. Baranowskiego), kapitono A. Milaševičiaus (A. Miłaszewicz), kapitono I Acmatovičiaus (I. Achmatowicz) vėliavos.[6]
Abiejų Tautų Respubliką aneksavus Rusijos imperijai, 1-asis LDK priešakinės sargybos pulkas pulkas buvo integruotas į Rusijos imperijos kariuomenę, kur gavo lietuvių-totorių pulko pavadinimą.[2]
Apie pulko dalyvavimą 1794 m. karo su Rusija (Kosciuškos sukilimo) kautynėse patikimų duomenų nėra, tačiau jis greičiausiai dalyvavo Vilniaus mūšyje (1794 m. balandžio 22–23 d.) ir Pragos mūšyje (lapkričio 4 d.).
Kiekvienos vėliavos vadovybę sudarė vėliavos vadas – kapitonas (rotmistras), jo pavaduotojas – leitenantas (poručikas) ir vėliavininkas. Pulkininko, pulkininko leitenanto ir majoro vėliavose vado pavaduotojo pareigas ėjo štabo kapitonai (nuo 1790 m), o vėliavininko (podporučiko) laipsnio nebuvo.
Be minėtų šių karininkų, pulkui priklausė ir aukštesnio rango vėliavininkai (lenk.agreże), kurie nuo 1790 m. buvo pakelti į „faktinius“ vėliavininkus arba atleisti.
Pulko karininkai daugiausiai (apie 83% visų karininkų, 1790 m.) buvo totoriai. Karininkų amžiaus vidurkis 1790 m. buvo 35 m. (vėliavininkų), 49 m. (leitenantų) ir 47 m. (kapitonų).[9]
Machynia, Mariusz, Rakutis, Valdas, Srzednicki, Czesław (1999). Oficerowie wojska Wielkiego Księstwa Litewskiego. Sztab, kawaleria, artyleria, wojska inżynieryjne i piechota. Księgarnia Akademicka. Wydawnictwo Naukowe. ISBN83-7188-239-4.{{cite book}}: CS1 priežiūra: multiple names: authors list (link)
Linder, Karol (1960). Dawne Wojsko Polskie. Ubiór i uzbrojenie. Wydawnictwo Ministerstwa Obrony Narodowej.
Leonard Ratajczyk, Jerzy Teodorczyk (1987). Wojsko powstania kościuszkowskiego w oczach współczesnych malarzy. Wydawnictwo Ministerstwa Obrony Narodowej. ISBN8311070903.
Išnašos
↑Gembarzewski, Bronisław, Rodowody pułków polskich i oddziałów równorzędnych od r. 1717 do r. 1831, p. 13
↑ 2,02,1Gembarzewski, Bronisław, Rodowody pułków polskich i oddziałów równorzędnych od r. 1717 do r. 1831, p. 13.
↑Machynia, Mariusz, Rakutis, Valdas, Srzednicki, Czesław (1999). Oficerowie wojska Wielkiego Księstwa Litewskiego. Sztab, kawaleria, artyleria, wojska inżynieryjne i piechota., p. 164.
↑Machynia, Mariusz, Rakutis, Valdas, Srzednicki, Czesław (1999). Oficerowie wojska Wielkiego Księstwa Litewskiego. Sztab, kawaleria, artyleria, wojska inżynieryjne i piechota, p. XXI.
↑Machynia, Mariusz, Rakutis, Valdas, Srzednicki, Czesław (1999). Oficerowie wojska Wielkiego Księstwa Litewskiego. Sztab, kawaleria, artyleria, wojska inżynieryjne i piechota, p. 166.
↑Machynia, Mariusz, Rakutis, Valdas, Srzednicki, Czesław (1999). Oficerowie wojska Wielkiego Księstwa Litewskiego. Sztab, kawaleria, artyleria, wojska inżynieryjne i piechota, p. 167.
↑ 7,07,1Gembarzewski, Bronisław, Rodowody pułków polskich i oddziałów równorzędnych od r. 1717 do r. 1831, p. 14.
↑Machynia, Mariusz, Rakutis, Valdas, Srzednicki, Czesław (1999). Oficerowie wojska Wielkiego Księstwa Litewskiego. Sztab, kawaleria, artyleria, wojska inżynieryjne i piechota, p. 163.
↑ 9,09,1Machynia, Mariusz, Rakutis, Valdas, Srzednicki, Czesław (1999). Oficerowie wojska Wielkiego Księstwa Litewskiego. Sztab, kawaleria, artyleria, wojska inżynieryjne i piechota, p. 165.
