7-asis LDK pėstininkų pulkas

Šis straipsnis apie XVIII a. pabaigos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenės pulką.. Apie Lietuvos Respublikos kariuomenės dalinį panašiu pavadinimu skaitykite straipsnyje Septintasis pėstininkų Žemaičių kunigaikščio Butegeidžio pulkas.

7-asis LDK pėstininkų pulkas
Veikė	1790–1795
Valstybė	Abiejų Tautų Respublika Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
Rūšis	Pėstininkų pulkas
Dydis	~1000
Mūšiai	Lietuvos Brastos mūšis Vilniaus mūšis Salų mūšis Pragos mūšis
Vadovybė
Formalus vadas	Kazimieras Nestoras Sapiega Liudvikas Gelgaudas
Pulko vadas	Felicijanas Gorzenskis

7-asis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pėstininkų pulkas – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenės dalinys, pėstininkų pulkas, veikęs 1790–1794 m. Pulkas taip pat dažnai buvo vadinamas fuzilierių (muškietininkų) pulku.^[1]

Organizacija, formavimas ir raida

Pulkas buvo sukurtas 1790 m., LDK kariuomenės Gardino bataliono pagrindu.^[2] Pulko formavimo įsakymą LDK karinė komisija paskelbė 1790 m. kovo 2 d. Pulko viršininku (šefu, nominaliu vadu) buvo paskirtas Lietuvos artilerijos generolas Kazimieras Nestoras Sapiega.

[…] Visada derindami savo troškimus prie tautos troškimo, taip pat prie savo širdies polinkių, Mes, Karalius, nedelsdami prijungiame savo lėšomis suformuotą ir išlaikytą Gardino batalioną prie Respublikos kariuomenės į Lietuvos karinės komisijos pulkus ir nustatome mokėti atlyginimą iš iždo atlyginimą ir išlaikyti visų patentą turėjusių bataliono karininkų laipsnius […].^[1]

Iš pradžių Lietuvos pėstininkų hierarchijoje šis pulkas buvo penktas.^[3] Tačiau praktiškai jis gavo pirmąjį tuo metu laisvą numerį – septintą.^[1] Struktūriškai pulką sudarė du batalionai, kiekvieną kurių sudarė keturios kuopos.^[4] Užfiksuota, kad 1793 m, rugpjūčio 1 d. dalinyje tarnavo 1108 kariai, o 1794 metų balandžio 16 d. – apie 930.^[4]

1790 m. balandį dalinio etatų sąraše buvo numatytos 723 pozicijos, tačiau faktiškai dalinyje tarnavo tik 118 karių. Struktūriškai tuo metu jį sudarė tik štabas ir dvi kuopos.^[5] Po porą sekančių metų pulkas buvo išplėstas. 1792 m. balandžio mėn. jo etatų sąraše jau buvo numatytos 789 pozicijos, o faktinis karių skaičius siekė 713.^[6] 1792 metų liepą pulkas buvo išplėstas keturiomis naujomis kuopomis. 1792 metų rugsėjį etatų skaičius siekė 1440, o faktiškai buvo 1163.^[7] Pagal šį rodiklį 7-asis pulkas tapo didžiausiu LDK pėstininkų daliniu. Pasibaigus 1793 m. ATR-Rusijos karui pulkas nebuvo sumažintas – metų pabaigoje etatų skaičius siekė 1440, iš kurių užpildyti buvo tik 1086. 7-asis pulkas gausiausiu LDK pėstininkų daliniu išliko iki Kosciuškos sukilimo.^[6] Manoma, kad toks pats dalinio dydis buvo ir Kosciuškos sukilimo pradžioje.^[8]

Pulko uniformų spalva

• Kosciuškos sukilimo metu pulko kariai dėvėjo žalios spalvos švarkus su tamsiai raudonais atlapais ir sidabro spalvos sagomis.^[9]

Dislokacija

Savo egzistavimo laikotarpiu pulkas keletą kartų keitė savo dislokacijos vietą ir buvo istoriškai dislokuotas šiuose miestuose:^[2]

• Ašmena (1790 m.),
• Vilnius (1791 m.),
• Smurgainys (1791 m.),
• Ašmena (1792 m.),
• Vilnius (1794 m.),
• Smurgainys (1794 m.).

Pulko kariai

Pulko šefas – Kazimieras Nestoras Sapiega

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės karinėje sistemoje karinio dalinio viršininku (lenk. szef) neretai būdavo jo vardinis (titulinis) vadas, teikdavęs finansinę paramą. Praktinis vadovavimas tekdavo profesionaliems (ar karininko patentą įsigijusiems) kariškiams, įvardijamiems lenkišku terminu dowódca. Pulkui paprastai vadovavo pulkininkas. Pulko viršininko pareigos, siejamos su dideliais atlyginimais, dažniausiai buvo laikomos sinekūra. Viršininkai turėjo teisę kelti savo pavaldinių karininkų laipsnius (stiprinti). Gembarževskio bei Machinios, Rakučio ir Srzednickio studijose nepateikiamas išsamus dalinio vadų sąrašas.

Iš pradžių 7-ojo pulko štabe buvo keturi karininkai: pulkininkas leitenantas, majoras, kapitono laipsnį turėjęs pulko intendantas ir leitenanto laipsnį turėjęs adjutantas. Kuopose: kapitonas – kuopos vadas, štabo kapitonas, keturi leitenantai, du jaunesnieji leitenantai ir du praporščikai (vėliavininkai, lenk. chorąży).^[5]

1792 m. liepos mėn. 7-ojo pulko štabą sudarė: pulko viršininkas ir pulko felčeris (gydytojas), pulkininkas, pulkininkas leitenantas, du majorai, intendantas, revizorius ir, tikriausiai, du adjutantai. Kuopose savo pareigas ėjo trys kapitonai – kuopų vadai, trys štabo kapitonai (nuo 1793 m. – ir ketvirtas), aštuoni leitenantai ir aštuoni praporščikai. 1792 m. liepą 11 antrųjų leitenantų gavo karininko pažymėjimus. Ketvirtasis kapitonas pasirodė 1793 m. Tuo metu pulke buvo 40 karininkų, neskaitant viršininko ir pulko felčerio.^[10]

Pulko šefai (nominalūs vadai):^[2]

• Kazimieras Nestoras Sapiega (artilerijos generolas ir LDK inžinierių korpuso vadas)
• Liudvikas Gelgaudas (Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sargybinis, 1793–1794 m.)

Pulkininkai (faktiniai dalinio vadai):^[2]

• Felicijanas Gorzenskis (lenk. Felicjan Gorzeński, 1792 m.),
• pulkininkas leitenantas Steponas Grabovskis (lenk. Stefan Grabowski, 1793–1794).

Pulko kovos

7-asis LDK pėstininkų pulkas 1792 m. dalyvavo 7-ajame ATR-Rusijos kare (Gegužės 3 d. Konstitucijos gynimo karas, Targovicos konfederacija), taip pat 1794 m. vykusiame ATR-Rusijos kare (Kosciuškos sukilimas).

Mūšiai ir susirėmimai:^[2]

• Lietuvos Brastos mūšis (1792 m. liepos 23 d.),
• Vilniaus mūšis (1794 m. balandžio 22-23 d.),
• Salų mūšis (birželio 25 d.),
• Pragos mūšis (lapkričio 4 d.).

Bibliografija

• Gembarzewski, Bronisław (1925). Rodowody pułków polskich i oddziałów równorzędnych od r. 1717 do r. 1831. Warszawa, Towarzystwo Wiedzy Wojskowej.
• Machynia, Mariusz, Srzednicki, Czesław (1998). Oficerowie Rzeczypospolitej Obojga Narodów 1717–1794. T.1: Oficerowie wojska koronnego, cz.1: Piechota. Księgarnia Akademicka. Wydawnictwo Naukowe. ISBN 837188186X.
• Machynia, Mariusz, Rakutis, Valdas, Srzednicki, Czesław (1999). Oficerowie wojska Wielkiego Księstwa Litewskiego. Sztab, kawaleria, artyleria, wojska inżynieryjne i piechota. Księgarnia Akademicka. Wydawnictwo Naukowe. ISBN 83-7188-239-4.
• Linder, Karol (1960). Dawne Wojsko Polskie. Ubiór i uzbrojenie. Warszawa: Wydawnictwo Ministerstwa Obrony Narodowej.
• Ratajczyk, Leonard, Teodorczyk, Jerzy (1987). Wojsko powstania kościuszkowskiego w oczach współczesnych malarzy. Wydawnictwo Ministerstwa Obrony Narodowej. ISBN 8311070903.

Išnašos

1. Machynia, Mariusz, Rakutis, Valdas, Srzednicki, Czesław (1999). Oficerowie wojska Wielkiego Księstwa Litewskiego. Sztab, kawaleria, artyleria, wojska inżynieryjne i piechota., p. 439.
2. Gembarzewski, Bronisław (1925). Rodowody pułków polskich i oddziałów równorzędnych od r. 1717 do r. 1831., p. 35.
3. Tokiu būdu buvo daroma nuoroda į atitikmenį Karūnos kariuomenėje – 5-ąjį Lenkijos (karūnos) pėstininkų pulką.
4. Ratajczyk, Leonard, Teodorczyk, Jerzy (1987). Wojsko powstania kościuszkowskiego w oczach współczesnych malarzy., p. 102.
5. Machynia, Mariusz, Rakutis, Valdas, Srzednicki, Czesław (1999). Oficerowie wojska Wielkiego Księstwa Litewskiego. Sztab, kawaleria, artyleria, wojska inżynieryjne i piechota. p. 440.
6. Machynia, Mariusz, Rakutis, Valdas, Srzednicki, Czesław (1999). Oficerowie wojska Wielkiego Księstwa Litewskiego. Sztab, kawaleria, artyleria, wojska inżynieryjne i piechota., p. 440–441.
7. Machynia, Mariusz, Rakutis, Valdas, Srzednicki, Czesław (1999). Oficerowie wojska Wielkiego Księstwa Litewskiego. Sztab, kawaleria, artyleria, wojska inżynieryjne i piechota., p. XXIV.
8. Machynia, Mariusz, Rakutis, Valdas, Srzednicki, Czesław (1999). Oficerowie wojska Wielkiego Księstwa Litewskiego. Sztab, kawaleria, artyleria, wojska inżynieryjne i piechota., p. XXVI.
9. Linder, Karol (1960). Dawne Wojsko Polskie. Ubiór i uzbrojenie.
10. Machynia, Mariusz, Rakutis, Valdas, Srzednicki, Czesław (1999). Oficerowie wojska Wielkiego Księstwa Litewskiego. Sztab, kawaleria, artyleria, wojska inżynieryjne i piechota., p. 441.