7-asis Lietuvos totorių pulkas

7-asis Lietuvos totorių pulkas
Totorių šokis, dail. Juliusz Kossak
Veikė	1792–1793 m.
Valstybė	Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė Abiejų Tautų Respublika
Rūšis	Kavalerijos pulkas
Dydis	500 etatų
Būstinė	Ivanava, dab. Baltarusija (1792 m. gruodis)
Vadovybė
Formalus vadas	Aleksandras Mustafa Ulanas

7-asis Lietuvos totorių pulkas (7-asis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės totorių pulkas, lenk. 7 Pułk Tatarski Wielkiego Księstwa Litewskiego) – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenės kavalerijos dalinys, pulkas, egzistavęs Abiejų Tautų Respublikos laikotarpio pabaigoje, formuotas daugiausiai iš Lietuvos totorių. Taip pat žinomas kaip Aleksandro Ulano totorių pulkas arba 2-asis totorių pulkas.

Organizacija, formavimas ir raida

Pulkas buvo suformuotas 1792 m. gegužės mėn.^[1] Prasidėjus 1792 m. karo su Rusija veiksmams, daugelis 4-ojo Karūnos priešakinės sargybos pulko kareivių ir karininkų paliko pagrindinį padalinį, tapdami naujai sukurto 7-ojo totorių pulko branduoliu.^[2] Pulko dislokacijos vieta – Ivanava (dab. Baltarusija).

1792 m. spalį pulkas paskelbė prisijungiantis prie Targovicos konfederacijos.^[1] 1792 m. rugsėjo mėn. duomenimis, pulke buvo 500 etatų, iš kurių užpildytų buvo 409.

Pralaimėjus 1792 m. karą su Rusija, 1793 m. pradžioje pulkas buvo išformuotas, dalis karių buvo perkelti į kitus LDK kariuomenės pulkus. Šis procesas vyko 1793 metų balandžio 6 d. išformuojamo pulko vadas pulkininkas leitenantas A. Ulanas etmonui Simonui Kosakovskiui rašė, jog 1793 m. sausio mėn. į kitus dalinius buvo perkelti 146 kariai, tačiau jo paties ir dar vienuolikos pulko karininkų į kitus dalinius nepriėmė.^[3]

Pulko kariai

Pulko vadovybės etatų sąrašą reglamentavo karinės tarnybos statutas, pagal kurį pulko štabą sudarė: pulkininkas (pilko vadas), pulkininkas leitenantas (pulko vado pavaduotojas), du majorai, kvartermeisteris (intendantas), auditorius, du adjutantai, keturi kapitonai (vėliavų vadai), keturi štabo kapitonai, aštuoni leitenantai (poručikai) ir aštuoni puskarininkiai (praporščikai).^[4]

• pulkininkas – Aleksandras Mustafa Ulanas^[1]
• kvartermeisteris – Aleksandras Jablonskis^[5]

Karių algą reglamentavo 1717 m. etatas (kariuomenės nuostatai), kuriame buvo numatytos algų porcijos ir dalinių nuolatinės dislokacijos vietos su gaunamų algų šaltiniais, vadinamosios konsistencijos. Tautinio autoramento daliniuose – husarų, petihorų ir lengvosiose vėliavose – karininkai gaudavo kelių kareivių algai lygų atlyginimą: pulkininkas gaudavo 12 porcijų algą, leitenantas - 6, o iš kiekvienos porcijos buvo išlaikomi du kariai – draugas ir eilinis.^[6]

Uniformos

Pulko karininkai ir kariai dėvėjo raudonas kepures (čapkas) su be balta plunksna ir juoda ėriuko vilnos juosta. Pagrindinis uniformos akcentas – baltas švarkas su kairiu baltu antpečiu (epoletu). Balnai – raudoni, su baltu apvadu.^[7]

Bibliografija

• Gembarzewski, Bronisław (1925). Rodowody pułków polskich i oddziałów równorzędnych od r. 1717 do r. 1831. Towarzystwo Wiedzy Wojskowej.
• Machynia, Mariusz (2002). Oficerowie Rzeczypospolitej Obojga Narodów 1717-1794. T.1: Oficerowie wojska koronnego, cz.1: Sztaby i kawaleria. Księgarnia Akademicka. Wydawnictwo Naukowe. ISBN 83-71-88-500-8.
• Machynia, Mariusz, Rakutis, Valdas, Srzednicki, Czesław, (1999). Oficerowie wojska Wielkiego Księstwa Litewskiego. Sztab, kawaleria, artyleria, wojska inżynieryjne i piechota. Księgarnia Akademicka. Wydawnictwo Naukowe. ISBN 83-7188-239-4.
• Norris, Harry (2009). Islam in the Baltic: Europe’s Early Muslim Community. Tauris Academic Studies. ISBN 978-1845115876.
• Rospond, Vincent W. (2013). „Tartar Regiment of Alexander Ulano – a.k.a. 7th Regiment of Tartars of the Grand Duchy of Lithuania (7 Pulk Tartarski Wielkiego Ksiestwa Litewskiego)“. Commonwealth Armies of the Partitions 1770–1794. Great Britain: Osprey Publishing. ISBN 978-1-84908855-8.

Išnašos

1. Gembarzewski, Bronisław (1925). Rodowody pułków polskich i oddziałów równorzędnych od r. 1717 do r. 1831. Towarzystwo Wiedzy Wojskowej., p, 15
2. Machynia, Mariusz, Rakutis, Valdas, Srzednicki, Czesław, (1999). Oficerowie wojska Wielkiego Księstwa Litewskiego. Sztab, kawaleria, artyleria, wojska inżynieryjne i piechota. Księgarnia Akademicka. Wydawnictwo Naukowe. ISBN 83-7188-239-4., p. 439.
3. Machynia, Mariusz, Rakutis, Valdas, Srzednicki, Czesław, (1999). Oficerowie wojska Wielkiego Księstwa Litewskiego. Sztab, kawaleria, artyleria, wojska inżynieryjne i piechota. Księgarnia Akademicka. Wydawnictwo Naukowe. ISBN 83-7188-239-4., p. 256.
4. Machynia, Rakutis & Srzednicki 1999. sfn error: no target: CITEREFMachyniaRakutisSrzednicki1999 (help)
5. Machynia, Mariusz, Rakutis, Valdas, Srzednicki, Czesław, (1999). Oficerowie wojska Wielkiego Księstwa Litewskiego. Sztab, kawaleria, artyleria, wojska inżynieryjne i piechota. Księgarnia Akademicka. Wydawnictwo Naukowe. ISBN 83-7188-239-4., p. 257.
6. Rakutis, Vladas (2006). Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenė Baro konfederacijos metais (1768-1772 m.) // Karo archyvas. 2006, 21, p. 6-40. pp. 9–10. ISBN 1392-6489; 2424-6123.
7. Rospond, Vincent W. (2013). „Tartar Regiment of Alexander Ulano – a.k.a. 7th Regiment of Tartars of the Grand Duchy of Lithuania (7 Pulk Tartarski Wielkiego Ksiestwa Litewskiego)“. Commonwealth Armies of the Partitions 1770–1794., p. 39.