Jajoi laikotarpis

Japonijos istorija
Paleolitas
Džiomon laikotarpis
Jajoi laikotarpis
Kofun laikotarpis
Asuka laikotarpis
Nara laikotarpis
Heian laikotarpis
Kamakura laikotarpis
Muromači laikotarpis
Momojama laikotarpis
Edo laikotarpis
Meidži laikotarpis
Taišio laikotarpis
Šiova laikotarpis
Heisei laikotarpis
Reiva laikotarpis
Susiję istorijos:
Riūkiū istorija, Hokkaido istorija

Jajoi kultūros laikotarpis (弥生時代 Yayoi jidai) – Japonijos geležies amžiaus laikotarpis, tradiciškai trukęs nuo III a. pr. m. e. iki III m. e. a.^[1] Kultūra pavadinta pagal Tokijo seniūnijos Bunkijo rajoną Jajoją, kur archeologai pirmąkart rado tam laikotarpiui būdingus radinius. Jajoi kultūrai būdingi geležiniai ir bronziniai įrankiai, ginklai bei papuošalai, paplinta audimas ir užliejamasis ryžių auginimas, puodininkystė. Prieš šią kultūrą buvo Džiomon laikotarpis (14000–300 m. pr. m. e.). Jajoi laikotarpiu klestėjo sritis nuo pietų Kiūšiū iki šiaurės Honšiu.

Jajoi kultūros bruožai

Jajoi puodas, I-III a., iškastas Kugaharoje

Seniausi šio laikotarpio radiniai aptikti šiaurinėje Kiūšiū salos dalyje^[2]. Jajoi kultūra greitai išplito į Honšiu salą, kur maišėsi su vietine Džiomon kultūra^[3]. Jajoi kultūros puodai buvo paprastai dekoruoti ir padaryti su žiedimo ratu, o Džiomon - su rankomis. Iš bronzos buvo gaminami ceremoniniai varpeliai (Dōtaku),veidrodžiai ir ginklai. I a. pr. m. e. Jajoi valstiečiai pradėjo žemės ūkyje ir gaminant ginklus naudoti geležį.

Jajoi gyventojų skaičiui didėjant atsirado turtingų ir vargšų, visuomenė pradėjo sluoksniuotis. Jie turėjo austus drabužius, gyveno nuolatiniuose kaimuose, kurie buvo pastatyti iš akmens ir medienos. Gyventojai susikrovė turtus pasisavindami žemę ir kaupdami grūdus. Jajoi vadai politiškai manipuliavo bronzos ir kitų objektų prekyba^[4]. Tai tapo galima, kai drėkinama ryžių auginimo kultūra iš Jangdzės žiočių per Riūkiū salas ar Korėjos pusiasalį paplito po Pietų Kiniją^[1][5]. Dėl ryžių auginimo Japonijoje atsirado sėsli žemės ūkiu besiverčianti visuomenė.

Jajoi ir Džiomon žmonių skeletų palyginimas parodė, kad tie žmonės labai skyrėsi^[6]. Džiomon žmonės buvo žemesni, ilgesniais dilbiais, trumpesnėmis kojomis, platesniu tarpuakiu, žemesniu ir platesniu veidu, ryškesniais veido bruožais. Nuo Kofun laikotarpio visi Japonijos skeletai išskyrus ainų šiaurėje ir priešistorinių okinaviečių pietuose^[7] panašūs į šiuolaikinių japonų^[8].

Išnašos

1. Keally, Charles T. (2006-06-03). „Yayoi Culture“. Japanese Archaeology. Charles T. Keally. Nuoroda tikrinta 2010-03-19.
2. The Origin of the Farming in the Yayoi Period and East Asia: Establishment of High-Precision Chronology by Carbon 14 Age Analysis Archyvuota kopija 2017-09-09 iš Wayback Machine projekto., National Museum of Japanese History
3. EASTERN JAPANESE POTTERY DURING THE JOMON-YAYOI TRANSITION: A STUDY IN FORAGER-FARMER INTERACTION Archyvuota kopija 2009-09-23 iš Wayback Machine projekto., Seiji Kobayashi, Kokugakuin Tochigi Junior College
4. Richard J. Pearson Chiefly Exchange Between Kyushu and Okinawa, Japan, in the Yayoi Period. Antiquity 64(245)912-922, 1990.
5. Earlier Start for Japanese Rice Cultivation Archyvuota kopija 2008-06-07 iš Wayback Machine projekto., Dennis Normile, Science, 2003
6. 縄文人の顔と骨格-骨格の比較 Archyvuota kopija 2007-12-23 iš Wayback Machine projekto., Information-technology Promotion Agency
7. 南西諸島出土人骨の形質人類学的・人類遺伝学的研究 Archyvuota kopija 2020-09-25 iš Wayback Machine projekto., Doi, Naomi, University of the Ryukyus
8. Jared Diamond (1998 m. birželio mėn.). „Japanese Roots“. Discover. 19 (6). Suarchyvuotas originalas 2005-08-24. Nuoroda tikrinta 2007-11-10.

Vikiteka: Jajoi laikotarpis – vaizdinė ir garsinė medžiaga