Henrikė da Kosta Mekingas (port. Henrique Costa Mecking; g. 1952 m. sausio 23 d. Santa Kruz do Sule, Pietų Rio Grandės valstija, Brazilija), dar žinomas kaip Mequinho, XX a. 8-ajame dešimtmetyje buvo žinomas pasaulyje Brazilijos šachmatų didmeistris ir pirmas brazilas, tapęs šachmatų didmeistriu.
Labai stipriu žaidėju tapo jau ankstyvoje jaunystėje, dėl to jį dar vadindavo antruoju Fišeriu, nors didmeistriu tapo tik būdamas 19-kos metų (1971). Laimėjo iš eilės du tarpzoninius šachmatų turnyrus (1973 ir 1976).
Du kartus žaidė pasaulio čempionato kandidatų ketvirtfinalio mačus.[1] Aukščiausią Elo reitingą – 2635 – pasiekė 1977 m. Tuo metu tai buvo trečias reitingas (po Anatolijaus Karpovo Ir Viktoro Korčnojaus) pasaulyje.[2]
Sunki ilga liga, privertusi jį pasitraukti iš Rio de Žaneiro tarpzoninio turnyro (1979), nutraukė jo kovą dėl šachmatų karūnos.
Biografija
Jaunystė
Susipažino su šachmatais būdamas šešerių metų. Kai buvo 11-kos, laimėjo Pietų Rio Grandės valstijos šachmatų čempionatą. 1965 m., kai jam buvo 13-ka metų, 2,5 taško aplenkė antrąją vietą užėmusį dalyvį ir laimėjo Brazilijos šachmatų čempionatą. Už visa tai, pagal analogiją su R. Fišerio pasiekimais, kuris būdamas 14 metų laimėjo JAV čempionatą, buvo vadinamas „antruoju Fišeriu“. Laimėjo Brazilijos čempionatą ir 1967 m. Po to Brazilijos čempionatuose nežaidė iki 2011 m., kai praėjus 44 m., vėl dalyvavo ir užėmė 3-iąją vietą. Kai buvo 14 metų, 1966 m., kartu su Juliju Bolbochanu, Oskaru Panno ir Albertu Fogelmanu, nugalėjo Pietų Amerikos šachmatų čempionate. Būdamas 15-kos žaidė pasaulio čempionato tarpzoniniame Suso turnyre. Vienvaldžiu Pietų Amerikos šachmatų čempionu tapo 1972 m., 2,5 taško aplenkdamas Oskarą Panno ir Migelį A Kinterosą.
Atrankos į pasaulio čempionatą varžybos
Tarpzoniniai turnyrai
H. Mekingas reguliariai dalyvaudavo FIDE pasaulio čempionato varžybose. Po pirmųjų nesėkmingų bandymų tarpzoniniuose šachmatų turnyruose Suse 1967 m. ir Palma de Maljorkoje 1970 m., Petropolyje (1973) atėjo sėkmė.
1967 m. Susas
Turėdamas 15 metų 1967 m. spalio 13–lapkričio 15 d. žaidė Suso tarpzoniniame turnyre, surinko 11 taškų iš 21 galimų (+7=8-6) – tiek pat taškų, kiek ir Borislavas Ivkovas, ir pasidalijo 11–12 vietas. Šiame turnyre jis įveikė Viktorą Korčnojų.[3]
1970 m. Palma de Maljorka
Aštuoniolikos žaidė 1970 m. lapkričio 8–gruodžio 13 d. Maljorkos Palmoje vykusiame tarpzoniniame turnyre, kur surinko 12½ taško iš 23 galimų (+7=11-5) – tiek pat taškų, kiek ir Oskaras Pano, ir užėmė 12 vietą. Turnyre žaidė daug pajėgių to laikotarpio šachmatininkų: 1–6 vietas užėmę, R. Fišeris, B. Larsenas, J. Geleris, R. Hiubneris, M. Taimanovas ir V. Ulmanis pateko į kandidatų turnyrą, o tokie didmeistriai, kaip L. Portišas, V. Smyslovas, L. Polugaevskis, S. Gligoričius, nors ir užėmė aukštesnes vietas už H. Mekingą, tačiau į Kandidatų mačus nepateko.[4]
1973 m. Petropolis
Pirmoji sėkmė aplankė 1973 m. liepos 22–rugpjūčio 18 d. Petropolyje vykusiame tarpzoniniame turnyre, kur buvo 4 vietos į pasaulio čempionato kandidatų mačus. Čia H. Mekingas surinko 12 taškų iš 17 galimų (+7=10-0) ir pustaškiu aplenkęs J. Gelerį ir J. Portišą, užėmė 1-ąją vietą ir pateko į 1974 m. Kandidatų mačus. Čia žaidę pajėgūs žaidėjai: V. Smyslovas, D. Bronšteinas, V. Hortas ir kt. į Kandidatų mačus nepateko.[5]
1976 m. Manila
Sekantis sėkmingas bandymas patekti į Kandidatų mačus buvo 1976 m., kai Maniloje vykusiame 1976 m. Manilos Tarpzoniniame turnyre, surinkęs 13 taškų iš 19 (+8=10-1) bei, aplenkęs Vlastimilą Hortą, Levą Polugaevskį, Vitalijų Ceškovskį, Ljubomirą Ljubojevičių ir Zoltaną Riblį, antrą kartą, iš eilės, laimėjo tarpzoninį turnyrą ir antrą kartą pateko į pasaulio šachmatų čempionato Kandidatų mačus.[6]
1979 m. Rio de Žaneiras
1979 m. tarpzoniniame turnyre Rio de Žaneire, po dviejų ratų buvo priverstas nutraukti turnyrą dėl Myasthenia gravis ligos[7][8] ir pasitraukti iš Rio de Žaneiro tarpzoninio turnyro. Nuo to laiko šachmatų varžybose 12 metų nedalyvavo.
Kandidatų mačai
1974 m.
1974 m. Kandidatų mačuose buvo žaidžiama iki nustatyto laimėtų mače partijų skaičiaus. Ketvirtfinalio mačai tęsdavosi, kol vienas iš varžovų laimės tris partijas.
Ogastoje (Džordžijos valstija) H. Mekingas žaidė ketvirtfinalio mačą su V. Korčnojumi ir pralaimėjo 5½:7½ (+1-3=9).[9]
1977 m.
1977 m. vasario 25–balandžio 3 d. Liucernoje pasaulio šachmatų čempionato 1977/78 m. Kandidatų mačų ketvirtfinalyje žaidė su L. Polugajevskiu ir pralaimėjo 5½:6½ (+0-1=11). Mačas vyko nervingai ir nerezultatyviai – vos viena laimėta partija, kuri ir lėmė mačo rezultatą. Po lygiųjų antroji partija dėl varžovų sveikatos, kurie skundėsi: H. Mekingas – pilvo, Polugajevskis – nugaros skausmais, buvo nukelta dviem dienoms. Šioje partijoje H. Mekingas tris kartus galėjo gauti lemiamą persvarą: 23. f4, 24. f4 ir 40. B:d4 (paskutiniu atveju trūko laiko). Negana to, 42 ėjime jis dar padarė klaidą 42. Bf1? ir partija buvo atidėta jau su Polugajevskio persvara, kurią jis ir realizavo.[10]
Šachmatų olimpiados
Keturis kartus žaidė už Brazilijos rinktinę, ir tris kartus prie pirmos lentos, Šachmatų olimpiadose, kuriose surinko 24 taškus iš 37 galimų (+15 =18 −4), kas sudaro 64,9 % galimų taškų. Detalesni rezultatai:
- Lugano 1968, 1-a lenta, 11½/17 (+7 =9 −1), komanda – 25, prie lentos 6 v.;
- Nica 1974, 1-a lenta, 2/4 (+1 =2 −1), komanda – 25, prie lentos -;
- Bledas 2002, 3-ia lenta, 6½/8 (+5 =3 −0), komanda – 35, prie lentos -;
Turnyrai
Sėkmingai pasirodė kituose tarptautiniuose turnyruose: Buenos Airės (1967) – 1-a vieta; Mardel Platos zoniniame turnyre (1969) – 3–4 v.;[12]
Vršacas (1971) – 1-a v.;[13]
Heistingsas (1971/72) – 3 v.;[14]
1972 m. San Paulo zoniniame turnyre – 1-a v. (17 tšk. iš 21);[15]
Manila (1975) – 2–5 v.[16][17]
Sugrįžimas
Jis labai sunkiai sirgo ir tuo metu buvo bijoma, kad jis neišgyvens. Tačiau jis išgyveno, bet visą XX a. 9-ąjį dešimtmetį šachmatais nežaidė. Kai vėl pradėjo žaisti po 12-kos metų pertraukos 1991 m., mačai su didmeistriu Predragu Nikoličiu 2½:3½ (+0 =5 −1)[18]
, ir 1992 m. su didmeistriu Jaseru Seiravanu 2½:3½ (+0 =5 −1)[19] parodė, kad jo galimybės iškovoti pasaulio čempiono vardą nedidelės, bet jis ir toliau dalyvavo varžybose: 2002 ir 2004 m. šachmatų olimpiadose žaidė už Brazilijos rinktinę prie 3-ios ir 1-os lentų.
2006 m. birželio mėn Lodyje, surinkęs 7 taškus iš 9 galimų, laimėjo Lodi B turnyrą (Šveicariškoji sistema) Italijoje, kur žaidė stiprūs didmeistriai: DM Evgenijus Postny (ISR), DM Sergejus Fedorčiukas (UKR), DM Levente Vajda (ROM) ir DM Konstantinas Lupulescu (ROM).[20]
Jis vis dar tikisi patekti į šachmatų viršūnes. 2010 m. į radijo Xadrez korespondento klausimą: „kodėl nežaidėte už Braziliją 2010 metų šachmatų olimpiadoje?“, atsakė: „Aš turiu savo gyvenimo planą ir niekas neturi trukdyti jo įgyvendinimui“. Paklaustas, „kas tai per planas?“ atsakė: „tapti vienu iš geriausių pasaulio žaidėjų“.[21]
2011 m. sausio d. – 2011 m. sausio 25 d. Brazilijoje, Kampinase, vykusiame Antonio Rocho atminimo turnyre (turnyro reitingas 2449), surinko 9 taškus iš 13 galimų ir pasidalijo 3–4 vietas su Rodriges Vila Andres, o įvertinus papildomus rodiklius – trečiąją vietą.[22]
2011 m. Brazilijos šachmatų čempionate užėmė 3-iąją vietą.[23] Jo 2013 m. balandžio mėnesio reitingas buvo trečias Brazilijoje – 2606.[24]
Šaltiniai
Nuorodos
