Graikinis riešutmedis (Juglans regia) – riešutmedinių (Juglandaceae) šeimos medžių rūšis. Natūralus arealas driekiasi nuo Balkanų vakaruose iki Himalajų ir Kinijos rytuose. Didžiausi šių medžių miškai auga Kirgizijoje (išlikęs grynas riešutmedžių miškas – Arslanbobas). Auginamas daugelyje Europos, Amerikos, Australijos vietų, auga ir Lietuvoje.
Medis 20-30 (kartais 35) m aukščio, iki 1,5 m kamieno skersmens. Vainikas tankus, išsikerojęs. Lapai kvapnūs, neporiškai plunksniški, sudaryti iš 5-9 lancetinių lapelių. Žydi gegužės-birželio mėnesiais. Vyriški žiedai smulkūs, žalsvos spalvos, suformuojantys ilgus žirginius. Moteriški žiedai susitelkę po 2-5 šakučių galuose.
Vaisius – kaulavaisis, kuriame kauliuką dengia žalias apvalkalas (egzokarpis ir mezokarpis). Graikinis riešutas – išlukštentas kauliukas raukšlėtu, tvirtu, rudos spalvos paviršiumi, jo viduje pertvarėlėmis suskirstytos branduolio skiltelės. Riešutų sudėtis tokia (100 g): baltymai – 15,2 g, augaliniai riebalai – 65,2 g, angliavandeniai – 13,7 g. Gausu mineralinių medžiagų (tiaminas, vitaminas B6, folio rūgštis, manganas, varis, cinkas, magnis, fosforas).
Graikinio riešutmedžio lapai naudojami liaudies medicinoje, pasižymi antiseptinėmis, sutraukiančiomis, priešuždegiminėmis, vidurius laisvinančiomis, žarnyno parazitus varančiomis, organizmą tonizuojančiomis ir stiprinančiomis savybėmis. Augalo mediena labai vertinga (tankis 670 kg/m³).
