Europinis kukmedis vakarinėje Lietuvoje augo savaime, bet dėl labai vertingos tvirtos ir patvarios medienos iki XIX a. pabaigos gamtoje buvo visiškai išnaikintas. Dabar auginamas Lietuvos parkuose ir soduose. Toliau į rytus Lietuvoje auginami europiniai kukmedžiai per šaltas žiemas kartais apšąla[2]. Tinkamos jam augimo sąlygos yra vakarų Lietuvoje. Įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą, kurioje pažymėtas 0 (Ex) kategorija (gamtoje visiškai išnykęs). Apie europinių kukmedžių reintrodukavimą į vakarinės ar vidurio Lietuvos miškus iki XXI a. antrojo dešimtmečio duomenų nėra.
Augavietė
Europinis kukmedis labiau mėgsta paunksmę ir geriau auga pavėsingose ar iš dalies esančiose pavėsyje vietose. Atvirose vietose jis kartais išauga kaip krūmas, o miškuose ar parkuose tarp medžių – medžiu. Kukmedžiai nelabai toleruoja vėjingas vietas. Mėgsta derlingą ir drėgnoką dirvožemį. Palankiausios jiems drėgnokos ir derlingos ąžuolynų ir uosynų augavietės, pirmiausia garšvinės, kiškiakopūstinės-žibuoklinės su humusingais velėniniais karbonatiniais priemoliais. Taip pat palankios jiems drėgnos vingiorykštinės, viksvinės įvairiažolės, dilgėlinės augavietės[3].
Matmenys
Tai žemas arba vidutinio aukščio pušūnų (Pinophyta) skyriaus medis. Paprastai užauga iki 10–15 m, rečiau iki 20 m ir labai retai pasitaiko užaugančių iki 28 m aukščio. Kamienoskersmuo iki 2 m, rečiau iki 4 m. Seno Fortingalo kukmedžio, augančio Škotijos Pertširo grafystėje, kamienas yra 15,8 m apimties. Kitų aukštų, masyvių, augančių Anglijoje (pagal Mitchell, 1990 metais) europinių kukmedžių matmenys tokie: Augančio Belvoir Castle, Lesteršyre, aukštis 28,40 m, kamieno skersmuo 89 cm. Kito augančio Ulcombe Church, Kente, aukštis 13 m, bet turi storą kamieną – 334 cm skersmens.
Amžius
Tai labai ilgaamžių medžių, lėtai auganti rūšis. Europinis kukmedis su 4 metrų skersmens kamienu gali būti sulaukęs 2000 ar daugiau metų amžiaus. Kalbant apie seniausią Fortingalo kukmedį, augantį ŠkotijosPertširo grafystėje, vieni jį tyrinėjantys mokslininkai teigia, kad jis esąs net 5000–9500 metų amžiaus, o kiti tam prieštarauja, pasiremdami šio medžio augimo tempu ir tų apylinkių archeologiniais tyrinėjimais teigia esą jam apie 2000 metų. Bet jeigu Fortingalo kukmedžiui ir 2000 metų, jis vis tiek yra seniausias augantis medis Europoje.
Tiksliai nustatyti labai seno europinio kukmedžio amžių beveik neįmanoma ir daug apie tai diskutuojama.
Morfologija
Kamienas tiesus, žievė plona, žvyningai ruda, lupasi smulkiais gabalėliais. Laja tanki, ovali. Lapeliai plokšti (it suploti paprastosios eglės spygliukai), tamsiai žali 1–4 cm ilgio ir 2–3 mm pločio, aplink stiebą išsidėstę spirališkai. Vyriški ir moteriški žiedai pasirodo ant atskirų medžių su tam tikromis išimtimis. Vyriški žiedai 1–2 mm, moteriški žiedai 1–1,5 mm ilgio. Kankorėžiai pakitę, padengti uogas primenančia sėklamakšte, kuri subrendusi yra raudona, turi tik po vieną 4–7 mm ilgio ir 3–5 mm pločio sėklą, kurios sveria 43–77 miligramų. Lietuvos klimato sąlygomis sėklos subręsta rugsėjo mėnesį. Vaisiai nukrenta vėlai rudenį. Sekantį pavasarį arba antrais metais nukritę sėklos sudygsta. Gausiau dera kas 2–3 metai. Dauginasi žaliais ūgliais arba atželia iš kelmų. Augdami geriausiose sąlygose subręsta (ima žydėti) apie 15–30 augimo metus, prie prastų sąlygų žydėti pradeda sulaukę tik 70–120 metų.
Nuodai
Visos augalo dalys labai nuodingos, o jo nuodai turi stiprų poveikį žmonėms. Daugiausia nuodų yra medžio jaunose šakelėse ir spygliuose. Nenuodinga tik sėklamakštė, kuri yra labai saldaus skonio, bet pati sėkla nuodinga, turinti daug alkaloido, ir jos pirmiausiai sutrikdo kvėpavimą ir gali sunkiai pažeisti inkstus bei kepenis. Ypač į europinio kukmedžio nuodus reaguoja arkliai, kurie prisiėdę jo šakelių gali kristi. Dėl nuodingumo, medis nerekomenduotinas sodinti šalia vaikų darželių bei mokyklų.
Panaudojimas
Dėl patvarios ir tvirtos medienos jis buvo vadinamas geležiniu medžiu, senais laikais Lietuvoje iš jo buvo gaminami lankai (lankams mediena buvo eksportuojama net į Angliją), strėlės, ietys, kardų rankenos, šautuvų buožės, kotai kovos kirviams, buitiniai reikmenys, skulptūros, vėliau ėmė gaminti muzikos instrumentus, parketą, baldus[4]. Lietuvoje ir kitose šalyse auginamas kaip dekoratyvinis medis soduose, skveruose, parkuose, kapinėse. Europiniai kukmedžiai gerai pakenčia karpymą ir formavimą, tad senuosiuose Europos parkuose iš kukmedžių formuodavo ir dabar formuoja keisčiausias figūras. Europiniai kukmedžiai buvo labai svarbus keltų ir germanų senuose pagonių tikėjimuose. Iš jo darydavo daiktus, reikalingus magiškiesiems ritualams. Dėl patvarios medienos yra rastas seniausias kukmedžio ieties kurios amžius maždaug 45 tūkstančiai metų, fragmentas, aptiktas 1911 metais prie pietryčių Anglijos miesto Claton-on-Sea.
Šiais laikais iš europinio kukmedžio gaminami vaistiniai preparatai Docetaxel, rinkoje labiau žinomi kaip Taxotere gydantys plaučių ir prostatos vėžį, bei gana sėkmingai gydantys ir pažengusios krūties vėžio formas[5].
Pavadinimas ir sinonimai
Lotynų kalba europinio kukmedžio pavadinimas „Taxus baccata“ reiškia „lankas, turintis uogas“. Lotyniško pavadinimo autorius Karlas Linėjus, gyvenęs 1707–1778 metais. Žemiau šios rūšies sinonimai:
Cephalotaxus adpressa Beissn.
Cephalotaxus brevifolia Beissn.
Cephalotaxus tardiva Siebold ex Endl.
Taxus adpressa Carrière
Taxus aurea K.Koch
Taxus baccata var. adpressa-aurea A.Henry
Taxus baccata f. aurea (J. Nelson) Pilg.
Taxus baccata var. aurea Carrière
Taxus baccata var. cavendishii Hornibr.
Taxus baccata var. dovastoniana Leight.
Taxus baccata f. dovastoniana (Leight.) Rehder
Taxus baccata var. dovastonii-aurea Sénécl.
Taxus baccata var. dovastonii-aureovariegata Beissn.
Taxus baccata var. dovastonii-variegata Gordon
Taxus baccata var. elegantissima C.Lawson
Taxus baccata f. elegantissima (C.Lawson) Beissn.
Taxus baccata var. erecta Loudon
Taxus baccata f. erecta (Loudon) Pilg.
Taxus baccata f. ericoides (Carrière) Pilg.
Taxus baccata f. expansa (Carrière) Rehder
Taxus baccata var. glauca Jacques ex Carrière
Taxus baccata f. glauca (Jacques ex Carrière) Beissn.
Taxus baccata f. linearis (Carrière) Pilg.
Taxus baccata var. lutea Endl.
Taxus baccata f. lutea Rehder
Taxus baccata var. macrocarpa Lavallée
Taxus baccata f. pendula (J. Nelson) Pilg.
Taxus baccata f. pendula-graciosa (Overeynder) Beissn.
Taxus baccata var. pendula-overeynderi Fitschen
Taxus baccata var. prostrata Bean
Taxus baccata var. pyramidalis C.Lawson
Taxus baccata f. pyramidalis (C.Lawson) Beissn.
Taxus baccata f. repandens (Parsons) Rehder
Taxus baccata f. semperaurea (Dallim.) Rehder
Taxus baccata f. stricta (C.Lawson) Rehder
Taxus baccata var. variegata Weston
Taxus baccata f. variegata (Weston) Rehder
Taxus baccata f. xanthocarpa Kuntze
Taxus baccifera Theophr. ex Bubani
Taxus columnaris K.Koch
Taxus communis J. Nelson
Taxus communis var. aurea (Carrière) Nelson
Taxus communis var. pyramidalis (hort. ex Ravenscr., C. Lawson & et al.) Nelson
Taxus disticha Wender. ex Henkel & Hochst.
Taxus dovastonii Carrière
Taxus elvastonensis Beissn.
Taxus empetrifolia Gordon
Taxus erecta Carrière
Taxus ericoides Carrière
Taxus expansa K.Koch
Taxus fastigiata Lindl.
Taxus foxii Carrière
Taxus hibernica Hook. ex Loudon
Taxus horizontalis Carrière
Taxus imperialis Gordon
Taxus jacksonii K.Koch
Taxus lugubris Salisb.
Taxus marginata Carrière
Taxus michelii CarrièreP
Taxus microphylla Gordon
Taxus mitchellii Carrière
Taxus monstrosa Gordon
Taxus nana Parl.
Taxus parvifolia Wender.
Taxus pectinata Gilib.
Taxus pendula Carrière
Taxus pyramidalis Carrière
Taxus pyramidalis (hort. ex Ravenscr., C. Lawson & et al.)
.jpg)
