Eduardas II (gimė – 1284 m. balandžio 25 d.; Carenarvorn (Gvineto grafystė); mirė – 1327 m. Berkeley (Glosteršyro grafystė) – Anglijos karalius (1307–1327).
Biografija
Eduardo II žmona Izabelė Prancūzė Eduardo II kapas
Eduardo I sūnus. Eduardo III tėvas. 1301 m. tėvo paskelbtas Velso princu (nuo tada šį titulą gauna kiekvienas Anglijos sosto įpėdinis).
Šeima ir vaikai
Eduardas II ir Izabelė Prancūzė turėjo keturis vaikus [1][2]:
Eduardas III (1312 m. lapkričio 13 d. − 1377 M. birželio 21 d.), Anglijos karalius;
Džonas Eltemas (1316 m. rugpjūčio 15 d. − 1336 m. rugsėjo 13 d.), Kornoulo grafas;
Eleonora Vudstokė (1318 m. birželio 18 d. − 1355 m. balandžio 22 d.), Helderono grafo, Reinaldo II antroji žmona;
Džoan Tauerė (1321 m. liepos 5 d. − 1362 m. rugsėjo 7 d.), Škotijos karaliaus Davido II žmona.
Valdymas
1314 m. pralaimėjo škotams Bannockburno mūšį. Kovojo su baronų opozicija (iš pradžių vadovaujama Lankasterių giminės, nuo 1322 m. – žmonos Izabelės ir jos favorito R. Mortimerio), kuriai pralaimėjo, buvo parlamento nušalintas nuo sosto, įkalintas ir R. Mortimerio nužudytas.[3]
↑Eduardas II. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 313 psl.
Literatūra
Haines, Roy Martin (2003). King Edward II: His life, his reign and its aftermath, 1284–1330. Montreal, Canada and Kingston, Canada: McGill-Queen's University Press. ISBN978-0-7735-3157-4.
Phillips, Seymour (2011). Edward II. New Haven, CT & London: Yale University Press. ISBN978-0-3001-7802-9.