Diana Frances Spencer, Velso Princesė Diana (1961 m. liepos 1 d. Sandringeme, Anglijoje – 1997 m. rugpjūčio 31 d. Paryžiuje) – pirmoji tuometinio Jungtinės Karalystės sosto paveldėtojo princo Čarlzo žmona ir Jungtinės Karalystės kronprincesė nuo 1981 iki 1996 m.
Biografija
Diana Frensis Spenser (Diana Frances Spencer) gimė liepos 1 d. Parkhauze (Park House) netoli Sandringemo (Sandringham), Norfolke, Anglijoje[1][2]. Ji buvo trečioji trisdešimt septynerių metų vikonto Oltorpo (Viscount Althorp) ir dvidešimt penkerių metų vikontės Oltorp (Viscountess Althorp) šeimos duktė. Diana turėjo dvi vyresnes seseris: Sarą (Sara) ir Džeinę (Jane), bei jaunesnįjį brolį Čarlzą (Charles). Brolis Džonas mirė iškart po gimimo.[2][3] Spenserių šeima yra sena ir kilminga britų šeima, per kelias kartas susijusi su karališkąja šeima. Šeima neslėpė nusivylimo jos gimimu, nes labai tikėjosi vyriškos lyties įpėdinio, turėjusio pratęsti Spenserių giminę.[4]
Naujagimę pavadino Diana Frense (Diana Frances) – motinos ir vienos Spenserių prosenelės Bedfordo kunigaikštienės garbei.[2] Pakrikštyta Šv. Marijos Magdalenos bažnyčioje.
1969 m. po keturiolikos kartu išgyventų metų išsiskyrė Dianos tėvai. Dianai tuo metu buvo septyneri metai.[5] Dianos tėvas gavo teisę globoti Dianą, jos brolį Čarlzą ir abi jos seseris Sarą ir Džeinę.
1974–1977 m. Diana mokėsi Vesthito (West Heath), Kente (Kent) mokykloje. 1975 m. birželio mėnesį, mirus seneliui, septintajam grafui Spenseriui, šeima persikėlė į Oltorpo dvarą (Althorp House). Po šios mirties daug kas pasikeitė. Mergaitės gavo ledi titulus, Čarlzas tapo vikontu, o tėvas paveldėjo aštuntojo grafo titulą ir Oltorpo dvarą. 1977 m. lapkričio mėnesį Diana susipažino su Jo Karališkąja Didenybe Velso Princu Čarlzu (Prince Charles, Prince of Wales), kuris prieš tai devynis mėnesius draugavo su Dianos seserimi Sara. 1979 m. Diana gyveno Londone ir dirbo privačių pokylių padavėja bei padiene darbininke.
1980 m. atsinaujino Dianos kontaktai su Karališkąja šeima ir Princu Čarlzu. 1981 m. vasario mėnesį, Vindzoro pilyje Velso Princas Čarlzas oficialiai paprašė ledi Dianą Spenser tapti jo žmona. Sužadėtuvės buvo viešai paskelbtos vasario 24 dieną. Liepos 29 d. Dianą ištekėjo už Velso Princo Čarlzo. Šį momentą prie televizorių ekranų stebėjo 750 milijonų žmonių daugiau nei septyniasdešimtyje šalių. Spalio mėnesį Diana išvyko į savo pirmąjį oficialų trijų dienų vizitą Velse.
1982 m. birželio 21 d. Dianai gimė sosto įpėdinis Princas Viljamas (Prince William).
1984 m. rugsėjo 15 d. Dianai gimė antrasis sūnus Princas Haris (Prince Henry).
1992 m. kovo 29 d. mirus Dianos tėvui, jos brolis Čarlzas tapo naujuoju grafu Spenseriu. 1992 m. vasarą, kai visuomenės dėmesys jos ir Princo santuokai buvo itin intensyvus, Diana pradėjo lankyti ligonines. Ji taip pat lankėsi skriaudžiamų moterų ir benamių žmonių prieglaudose, dalyvaudavo labdaros renginiuose Kensingtono rūmuose ar kitur. 1993 m. gruodžio 3 d., per oficialius labdaringus pusryčius, skirtus Hedvėjaus valstybinei galvos traumų asociacijai, Princesė paskelbė pasitraukianti iš visuomeninio gyvenimo.
1996 m. rugpjūčio 28 d. Čarlzo ir Dianos santuoka baigė galioti. Princesė laimėjo dėl jos kanceliarijos Šv. Jokūbo rūmuose ir vienkartinės 17 mln. svarų išmokos, bet iš jos buvo atimtas garbės titulas. Išsiskyrusi, Diana pasirinko penkias labdaros sritis – Raupsuotųjų misiją, labdarą benamiams, Valstybinę sergančiųjų AIDS globą, Karališkąją Marsdeno onkologijos ligoninę ir Greit Ormond Strito vaikų ligoninę.
1997 m. rugpjūčio 31 d. žuvo autoavarijoje Pont de l'Alma tunelyje Paryžiuje, vairuotojui bėgant nuo paparacų.[6] Diana palaidota Oltorpe (Althorp), Raund Ovalo (Round Oval) saloje.
