Džuangai

Džuangai
Džuangų moterys Čongdžuo
Gyventojų skaičius	18 milijonų
Populiacija šalyse	Kinija:   16 178 811  Vietnamas
Kalba (-os)	džuangų ir kinų kalba
Religijos	tradicinė tikyba, budizmas, daoizmas, krikščionybė, islamas
Giminingos etninės grupės	bujėjai, tajai ir nungai

Džuangai (džuang. Bouчcueŋь/Bouxcuengh, kin. 壮族, pinyin: Zhuàng Zú) – antra pagal dydį etninė grupė Kinijoje. Beveik 90 % džuangų gyvena Guangsi-Džuangų autonominiame regione, pietinėje Kinijos dalyje. Kiti gyvena Junano, Guandongo, Guidžou ir Hunano regionuose.

Istorija

Auksinis antspaudas

Archeologiniai kasinėjimai rodo, jog džuangų protėviai Hongšui ežero pakrantėse apsigyveno jau neolito laikotarpiu.^[1] Tuo metu jų pagrindiniai verslai buvo žemdirbystė, gyvulininkystė, medžioklė ir žvejyba, o pagrindiniai įrankiai pagaminti iš akmens. Maždaug prieš 3000 metų pradėjo naudoti bronzą ir kitus metalus.^[2]

Pavadinimą „džuangai“ sugalvojo džuangų protėviai. Oficialiai šis pavadinimas paminėtas Songų dinastijos laikais, maždaug prieš 1000 metų. Be šio pavadinimo džuangai save vadina dar dešimčia vardų.

Džuangų istorija nebuvo fiksuota iki 221 m. pr. m. e., kai Kiniją pradėjo valdyti Džou dinastija.

Činų dinastijos laikotarpiu haniai nukariavo rytinę Guangsi teritorijos dalį, tai įvyko 214 m. pr. m. e. Činų dinastijai suirus, aplink Kantoną buvo sukurta nepriklausoma valstybė, žinoma Nan Juė (南越) pavadinimu, dar vadinama Pietine Jue arba Vietnamu. Džuangai šią valstybę rėmė iki jos žlugimo 111 m. pr. m. e.

Hanų dinastija džuangų kultūrą laikė nenašia ir neproduktyvia. Todėl jie menkino džuangų vietinį autoritetą ir didino savąjį. 42 m. po vykusių sukilimų generolas Ma Juanas modernizavo vietinę džuangų valdžios sistemą.

Jao imigrantų iš Hunano antplūdis Guangsi regioną pavertė nestabiliu. Kadangi jao nenorėjo asimiliuotis ir priešinosi ten egzistavusioms Hanų dinastijos taisyklėms, džuangai patyrė daug įvairių represijų.

1052 m. džuangų lyderis Nong Žigao vadovavo sukilimui ir įkūrė pietvakariuose įkūrė nepriklausomą džuangų karalystę. Tačiau labai greitai sukilimas buvo numalšintas, ir Songų dinastijos priespauda tapo dar brutualesnė.

Songų dinastiją pakeitusi Juanų dinastija ilgai svarstė, ką toliau daryti su džuangų gyvenama teritorija. Buvo nuspręsta Guangsi regioną paversti pilnaverte Kinijos provincija, tačiau džuangai ir toliau nepripažino Kinijos valdžios.

Džuangai kentė ne tik nuo centrinės Kinijos valdžios, taip pat vyko nesutarimai su jao tautos atstovais. Mingų dinastijos valdymo periodu džuangams buvo suteikta teisė ir duota armija atakuoti jao teritoriją. Kai Jao buvo sutriuškinti Mingų dinastijos duota armija buvo nukreipta prieš pačius džuangus, buvo išžudyti džuangų vadai. Džuangų bendruomenė ir toliau liko pavergta.

Čingų dinastijos viešpatavimui pasibaigus, džuangai pradėjo siekti Guangsi regiono autonomijos. Vyko nuožmi kova, 1929 m. Čiang Kai-ši nuslopino vykstančius sukilimus. Tačiau jam nepavyko visiškai kontroliuoti šio regiono. Antrojo pasaulinio karo metu Guangsi buvo pagrindinis Japonijos taikinys, kai jie 1939 m. įsiveržė į pakrantę. Tačiau jie buvo priversti atsitraukti.

Kalba

Džuangai kalba džuangų kalba, kurios rašmenys buvo džuangų logogramos, sukurtos kinų rašto pagrindu ir paplito Guangsi regione. Senovės džuangų logogramos paplito Songų dinastijos laikais, tačiau taip ir netapo populiariomis, todėl kinų raštas buvo naudojamas iki 1955 metų, o 1957 metais buvo sukurta nauja rašto sistema, paremta lotyniška abėcėle.

Džuangų kalba priklauso tajų kalbų grupei. Dauguma kalbančiųjų šia kalba gyvena Guangsi džuangų autonominiame regione. Džuangų kalba yra oficiali šio regiono kalba.

Kultūra

Džuangų kultūra pasižymi 2000 metų senumo freskomis, kurios rastos penkiasdešimtyje vietų, ant upių skardžių. Geriausiai žinoma Huašano freska, kurios plotis siekia 40 m, o ilgis – 100 m. Joje yra 1300 figūros, vaizduojančios džuangų protėvius.

Pietinės ir pietvakarinės Kinijos etninių grupių pagrindinis reliktas yra bronzinis būgnas. Vieninteliame Guangsi regione buvo rasta daugiau nei 500 tokių būgnų, kurie skyrėsi savo dydžiu ir dizainu. Didžiausio iš jų diametras siekia 1 m, o sunkiausias sveria 0,5 t. Būgnų viršus ir apačia dekoruoti ornamentais, kurie atspindi džuangų tikėjimą. Aiškinimai dėl kokių priežasčių buvo naudojami šie instrumentai skiriasi. Vieni teigia, kad būgnai buvo naudojami karinei muzikai, kiti mano, kad tai folklorinis instrumentas, dar egzistuoja nuomonė, jog būgnai buvo naudojami religiniams ritualams arba simbolizavo galią ir turtą.

Džuangai taip pat garsūs savo brokatiniais audiniais, kurie pasižymi kruopščiu rankų darbu. Jie buvo pradėti gaminti Tangų dinastijos laikotarpiu. Brokatiniai audiniai vertinami dėl savo spalvos, blizgesio, ilgaamžiškumo ir plataus pritaikomumo.

Ne mažiau garsios ir džuangų dainos. Improvizuotos melodijos ir dainų žodžiai, pilni metaforų, suteikia išskirtinumo džuangų muzikai. Senovėje kiekviena džuangų bendruomenė rengė dainų šventes. Džuangų šokiai pasižymi tvirtais ir mikliais judesiais, linksmais ir humoristiniais gestais bei gyvenimiškomis emocijomis.

Džuangų folklorinę literatūrą, muziką, šokius ir kitas meno rūšis apjungia džuangų opera, kurios pradžia siejama su Tangų dinastija ir religiniais ritualais.

Religija

Jau nuo senovės laikų džuangų tarpe nebuvo vienos dominuojančios religijos, įvairios religijos susimaišiusios su senovės džuangų tikėjimų bruožais turi savitų bruožų. Išlikęs senasis tikėjimas, paremtas protėvių, totemų, dvasių garbinimu. Jame svarbus žemės, saulės, vandens, aukštų kalnų, išskirtinių medžių šventumas. Daug kur džuangų tikyba persiliejusi su budizmu, daoizmu, krikščionybe ir islamu.

Mityba

Pagrindiniai džuangų mitybos produktai yra tropiniai ir subtropiniai kultūriniai augalai, tokie kaip javai ir ryžiai, pastarieji valgomi lipnūs. Valgoma visų rūšių mėsa, įskaitant jautieną, avieną, vištieną ir kiaulieną. Plačiai vartojamos įvairios daržovės, labiausiai džuangų mėgstamos virtos ir sūdytos.

Džuangai pasižymi labai dideliu svetingumu, jiems svečias – tai didžiulė garbė. Svečiams ši Kinijos tauta demonstruoja unikalų vyno gėrimo būdą. Šis gėrimas geriamas šaukšteliu iš kiekvienos taurės.

Valgyti džuangai nepradeda tol, kol maisto neparagauja vyriausieji, taip demonstruojama pagarba senoliams.

Tradiciniai rūbai

Tradicinė apranga

Dabartiniai džuangų vilkimi drabužiai panašūs į hanių dėvimus. Tradiciniai rūbai nėra išnykę ir vilkimi ypatingomis progomis. Džuangų vilkimi rūbai skiriasi priklausomai nuo jų gyvenamo regiono. Moterys, gyvenančios šiaurės vakarinėje Guangsi dalyje, dėvi išsiuvinėtus su apykaklėmis švarkus kartu su palaidomis kelnėmis arba klostuotais sijonais ir apsijuosia išsiuvinėtais diržais. Džuangų moterys iš pietvakarinės Guangsi dalies renkasi juodus susagstomus švarkus su apykaklėmis, apsmukusias juodas kelnes ir juodas keturkampes skareles. Daugelis iš jų dekoruoja savo drabužius sidabriniais ornamentais. Junanio regione gyvenančios džuangu moterys vilki švarkus su daugybe sagų. Švarkų kraštai užlenkiami taip, kad būtų suformuota lotoso lapo forma ir išsiuvinėjami spalvingais gėlių motyvais. Vyrai galvas apsigaubia žaliomis arba mėlynomis audiniais.

Tradicinė architektūra

Džuangų kaimas Guangsi

Dauguma džuangų gyvena vieno aukšto nameliuose taip pat kaip ir haniai. Tačiau kiti yra išlaikę tradicinio būsto ypatumus ir gyvena dviejų aukštų namuose, kurių antrasis aukštas yra gyvenamosios patalpos, o antrasis – arklidės, tvartas arba sandėlis. Džuangai mano, kad senasis statybos stilius labiau tinka kalnuotai vietovei ir drėgnam klimatui.

Dabartinė situacija

Beveik 90 % džuangų gyvena Guangsi-Džuangų autonominiame regione, kiti išsisklaidę ir gyvena su kitomis etninėmis grupėmis tokiomis kaip haniai, jao, miao, dongai, mulao, maonanai, šujai.

Susikūrus Kinijos Liaudies Respublikai, prasidėjo žemės reforma. 1952 m. buvo realizuota džuangų autonomija Guangsi-Džuangų autonominiame regione. Nors šis regione vyrauja žemės ūkis, tačiau jame ilgą laiką vyravo badas. Nuo 1983 m. žemės ūkio lygis pakilo, buvo modernizuota technika, švietimo sistema, patobulinta medicinos sistema.

Šaltiniai

1. Dženg Chaosiong: Džuangai civilizacija istorija, 2005 m. 1-23 psl. ISBN 9787219052860
2. Huang Sianfan: Džuangai bendra istorija, 1988 m. 3-17 psl. ISBN 7536304226

Nuorodos

• Džuangų mažuma
• Kinijos tautinės grupės
• Džuangų mažuma