Chaironėja (gr.Χαιρώνεια) – kaimas vidurio Graikijoje, Bojotijoje, 96 km į šiaurės vakarus nuo Atėnų, 7 km – nuo Livadijos, prie Kefiso (Cephissus) upės. Praeina nacionalinis kelias nr.3 Tėbai–Lamija. 556 gyventojai (2011).
Senovės teatro Chaironėjoje fragmentas
Istorija
Chaironėja žinoma nuo antikinių laikų. Anksčiau vadinta Arne, buvo įsikūrusi ant Kopaidos ežero (vėliau nusausinto) pakrantės. Chaironėja priklausė Orchomenui, kuris nuo 600 m. pr. m. e. buvo Bojotijos lygos narys.
1818 m. anglų keliautojai kaimo apylinkėse atrado vadinamąjį „Chaironėjos liūtą“, kuris buvo 6,1 m aukščio laidotuvių paminklas, pastatytas žuvusio Šventojo būrio garbei. Apie atkastą radinį buvo pranešta į Atėnus, tačiau neskubėta juo pasirūpinti. Per Graikijos nepriklausomybės karą (1821–1832) kažkurio generolo paliepimu buvo išardytas masyvus postamentas, tikintis rasti paslėptą lobį. Tačiau jame buvo sudėti tik tėbiečių ietys ir skydai, kai kurie su išgraviruotais vardais.[1][2] Mūšio lauke 1879-1880 m. archeologai atrado masinę tėbiečių kapavietę su žuvusiųjų skeletais. 1902 m. slapta homoseksualų organizacija „Chaironėjos ordinas“ iš liūto skulptūros ir postamento fragmentų atstatė buvusį paminklą radimo vietoje. Paminklo postamentas, manoma, neatitiko originaliojo, nes nebuvo žinoma, kaip atrodė iš tikrųjų.
Chaironėjoje, garsioje Bojotijos šeimoje gimė senovės graikų istorikas ir filosofas Plutarchas (apie 46–120 m.). Jis savo raštuose kelis kartus minėjo šiuos ir kitus svarbius įvykius, nutikusius gimtinėje, aprašė tėbiečių karių Šventąjį būrį.
