Brazilijos portugalų kalba

Brazilijos portugalų kalba português brasileiro
Kalbama	Brazilija
Kalbančiųjų skaičius	>200 mln.
Vieta pagal kalbančiųjų skaičių	-
Kilmė	indoeuropiečių  italikų   romanų    vakarų romanų     Iberijos romanų     portugalų      Brazilijos portugalų
Geografinis paplitimas

Brazilijos portugalų kalba (port. português brasileiro) – portugalų kalbos atmainų grupė, vartojama Brazilijoje. Tai plačiausiai pasaulyje vartojama portugalų tarmė – ja šneka daugiau nei 200 milijonų žmonių (Brazilijoje, vietomis pasienio srityse Paragvajuje, Urugvajuje, Suriname, Prancūzijos Gvianoje, taip pat brazilų diasporos pasaulyje).

Brazilijos portugalų kalba rašytine forma mažai skiriasi nuo Portugalijos portugalų kalbos, tačiau būdingi dideli fonetiniai skirtumai.^[1] Jie ypač išryškėja tarp formaliosios portugalų kalbos ir šnekamosios brazilų kalbos.^[2]

Brazilijos portugalų kalba patyrė didelę indėnų kalbų (ypač, tupių-gvaranių šeimos)^[3] įtaką, taip pat daug žodžių pateko iš Afrikos vergų kalbų (kongų, mbundų, jorubų, evių).^[4] Yra itališkų, prancūziškų skolinių, nebūdingų Portugalijos portugalų kalbai.

Išskiriama 16 brazilų tarmių ir šnektų – svarbiausios yra kaipiros (daugiausia kaimiškojoje San Paulo valstijos dalyje ir aplink), Searos, Fluminenzės (Rio de Žaneiro valstija ir apylinkės), Mineiro (Minas Žeraise), Paulistano (San Paule), šiaurės arba Amazonijos, pietų (tarp Pietų Rio Grandės ir San Paulo), Sertanežo (vidurio vakaruose). Kariokos sociolektas, vartojamas Rio de Žaneiro mieste, yra faktiškai oficiali Brazilijos tarmė, vartojama nacionalinėse televizijose.

Būdingi skirtumai

Būdingiausi brazilų fonetikos skirtumai:

• junginių -di- ir -ti- palatalizacija; pvz., žodis presidente Portugalijoje tariamas [pɾɨziˈðẽtɨ] (-ti), o Brazilijoje [pɾeziˈdẽtʃi] (-či);
• Portugalijoje žodžio pabaigos priebalsis -s tariamas kaip [ʃ], o Brazilijoje – daug kur kaip [s];
• žodžio pabaigos -r dažnai netariama;
• žodžio pabaigos -l tariama kaip [w];
• kirčiuotuose skiemenyse prieš -s būdinga įterpti garsą [j] – pvz., voz [vɔjs], três [tɾejs];
• būdinga stipri nazalizacija: prieš -n- ir -m- esantys balsiai sunosinami (ypač šiaurėje ir šiaurės rytuose, kur nosinami tiek kirčiuoti, tiek nekirčiuoti balsiai, pvz., banana [bɐ̃ˈnɐ̃nɐ]);
• Brazilijos tarmėje balsiai tariami gerokai atviriau, nei Portugalijos – pvz., Portugalijoje nekirčiuotas balsis -e- labai susiaurinamas arba visai netariamas [sɨˈtẽbɾu ~ ˈstẽbɾu] žodyje setembro, o Brazilijoje išlaikomas [seˈtẽbɾu ~ sɛˈtẽbɾu].

Nors oficiali Brazilijoje vartojama portugalų kalba gramatiškai mažai skiriasi nuo portugališkosios, šnekamojoje kalboje skirtumų gausu:

• junginiuose mėgstama trumpinti veiksmažodžio estar („būti“) formas – ele está > ele tá, nós estávamos > nós táva(mo/s);
• veiksmažodis haver reikšme „būti“ keičiamas į ter – pvz., Tem muito problema na cidade („mieste yra daug problemų“) vietoje Há muitos problemas na cidade;
• vienaskaitos antrojo asmens galūnės sutapatinamos su trečiojo asmens – tu cantas („tu dainuoji“) > tu canta arba você canta;
• būdingas standartinių frazių trumpinimas – para > pra, com as > cas, você está > cê tá;
• vengiama naudoti netiesioginį įvardį lhe, kuris keičiamas prielinksniu para – pvz., Portugalijoje sakinys „duok jam stiklinę vandens“ bus Dê-lhe um copo de água, o Brazilijoje – Dê um copo de água para el;
• aí vartojamas reikšme „tai“ – fala aí „pasakyk tai“;
• veiksmažodžio dar („duoti“) vartojimas reikšme „galima“ – dá pra eu comer? "ar galiu valgyti? ";
• vietomis būdingas daiktavardžio daugiskaitos galūnės numetimas, kai gramatinį skaičių rodo artikelis – pvz., os menino vai pra escola „berniukai eina į mokyklą“ (vietoje os meninos);
• vietoje antrojo asmens įvardžio tu dažnai vartojamas você.

Šaltiniai

1. „Brazil – Language“. countrystudies.us
2. Freyre, Gilberto (2019-03-15). Casa-grande & senzala. Global Editora.
3. Moreira, Cristiano Marins. «A influência do tupi na formação do português do Brasil». Filologia.org. Círculo Fluminense de Estudos Filológicos e Linguísticos
4. Mendonça, Renato; Costa e Silva, Alberto da; de Castro, Yeda Pessoa (2002). «A Influência Africana no Português do Brasil» Archyvuota kopija 2016-05-09 iš Wayback Machine projekto.. Fundação Alexandre de Gusmão. Ministério das Relações Exteriores.