Bisai

Bisai (Bisa)
Gyventojų skaičius	~1,1 mln.[1]
Populiacija šalyse	Burkina Fasas 714 000  Gana 292 000  Togas 16 000  Dramblio Kaulo Krantas 156 000
Kalba (-os)	bisų
Religijos	vietinės religijos, islamas
Giminingos etninės grupės	mosiai, baribai
Vikiteka:	Bisai (Bisa)

Bisai (savivardis Bisan, daugiskaita Bisano), kaimynų dar vadinami busansiais (iš hausų busansi), busangais (iš mosių busanga) – Afrikos tauta, gyvenanti centrinio Burkina Faso pietuose ir gretimose teritorijose šiaurės Ganoje, Toge. Žymi diaspora yra Dramblio Kaulo Krante. Populiacija siekia daugiau nei 1 mln. žmonių.

Jie vartoja mande kalboms priskiriama bisų kalbą, kuri yra gimininga busų (Beninas), bokų, kiangų (Nigerija), ir sanų (šiaurės Burkina Fasas) kalboms^[2].

Teritorija

Bisų gyvenama teritorija apima keliolikos tūkstančių km² plotą Bulgu ir Zundveogo provincijose Burkina Fase, o taip pat gretimas teritorijas aplinkinėse provincijose, šiaurės Ganoje ir Toge. Savivardis bisanno reiškia „upės žmonės“, kas pažymi jų gyvenamą kraštą. Bisai koncentruojasi abipus Baltosios Voltos upės, ir jų gyvensena bei kultūra artimai susijusi su šia upe.

Artimiausi bisų krašto kaimynai yra gurų kalbomis kalbančios tautos: mosiai šiaurėje ir rytuose, gurunsiai vakaruose ir pietuose.

Patys bisai dalijasi į tris subetnosus, kalbančius skirtingais dialektais: lere (šiaurėje, centras Garango gyvenvietėje), lebir (vakaruose), barka (rytuose).

Istorija ir kultūra

Bisų legendos jų protėviu laiko medžiotoją Barso. Laikoma, kad bisų protėviai atsikėlė į dabartines teritorijas Baltosios Voltos slėnyje iki XIV a. ir čia įsitvirtino. Nors šalia egzistavo galingos Mosių valstybės, bisai išsaugojo autonomiją. Mosiai ir bisai turi nemažai bendrų legendų, liudijančių ilgalaikius abiejų kultūrų ryšius. Pvz., vienas iš įtakingų mosių klanų Nakomsė kildino save iš bisų^[3].

Bisai dalijasi į keliasdešimt klanų dedaa, kurių pavadinimai šiuo metu naudojami kaip pavardės. Verčiasi žemės ūkiu (augina sorus, sorgus, fonijo ir kitas kultūras), laiko naminius gyvulius, verčiasi amatais, prekyba. Gyvenvietės dažniausiai nedidelės, gyvenamieji pastatai statomi iš molio, apvalaus plano. Svarbią vietą kultūroje užima žemės riešutas^[4].

Visuomenėje vadovauja vadai, tituluojami Lingani, kurie turi politinę ir dvasinę valdžią. Mirusieji laidojami šeimos namuose, priešais įėjimą. Kapams yra iškasamos požeminės šeimos skriptos su nedideliu įėjimu, pro kurį įeinama laidojant naują mirusįjį.

Išnašos

1. Busanga People, joshua project
2. Schreiber, Henning. 2008. Eine historische Phonologie der Niger-Volta-Sprachen: Ein Beitrag zur Erforschung der Sprachgeschichte der östlichen Ost-Mandesprachen (Mande Languages and Linguistics 7). Cologne: Rüdiger Köppe.
3. McFarland, Daniel Miles (January 1978). Historical Dictionary of Upper Volta. Metuchen, New Jersey: Scarecrow Press.
4. „Busanga Community Unveils Dev’t Plan“. Modern Ghana. Retrieved 2020-05-26.