| Australai
|
Australai, švenčiantys Australijos dieną
|
| Gyventojų skaičius
|
>25 mln.
|
| Populiacija šalyse
|
 Australija
 Jungtinė Karalystė
 Jungtinės Amerikos Valstijos
 Naujoji Zelandija
 Honkongas
|
| Kalba (-os)
|
anglų (Australijos anglų)
|
| Vėliava
|
![]()
|
| Religijos
|
krikščionybė (protestantai, katalikai), daug mažiau – islamas, hinduizmas, „naujojo amžiaus dvasingumas“, naujieji religiniai judėjimai ir kt.
|
| Giminingos etninės grupės
|
naujazelandiečiai, amerikiečiai, kanadiečiai, anglai pietų afrikiečiai, anglai, airiai, škotai
|
|
|
 Vikiteka: |
Australai
|
Australai (angl. Australians, šnek. Aussies), Australijos anglai – tauta, susidariusi Australijos valstybėje. Dauguma (~25 mln.) gyvena pačioje Australijoje, taip pat yra gyvenančių išeivijoje JAV, Jungtinėje Karalystėje, Naujojoje Zelandijoje, Kanadoje, Honkonge ir kitur. Tikintieji daugiausia krikščionys (anglikonai, metodistai, presbiterionai, katalikai). Šneka anglų kalbos australų šnekta.
Australai susidarė XVIII–XX a. Britų salų gyventojams (anglams, škotams, airiams) keliantis į Australijos žemyną. Priešingai nei kitų anglakalbių tautų atveju (amerikiečių, kanadiečių, naujazelandžiečių), airių kilmės imigrantų buvo daugiau, negu škotų. Australų etnogenzėje taip pat dalyvavo daugelio kitų Europos šalių atstovai: italai, vokiečiai, olandai, graikai, kroatai ir kt. XX a. pab. – XXI a. pr. į Australiją plūstelėjo imigrantai iš Azijos šalių (kinai, indai, indoneziečiai, malajai, filipiniečiai, vietnamiečiai, korėjiečiai, singhalai ir kt.), taip pat iš Okeanijos salų, įsimaišę į australų sudėtį. Australijos aborigenai gyvena daugiausia atskirai nuo britų kilmės australų, centriniuose šalies rajonuose.
1788 m. į Džeksono Uostą atgabenti pirmieji tremtiniai iš Britų salų. Savanoriška imigracija suaktyvėjo XIX a. pr., kai Australijoje suklestėjo avininkystė, o XX a. vid. į žemyną europiečius traukė prasidėjusi aukso karštligė. 1851–1861 m. gyventojų skaičius išaugo beveik dukart ir viršijo 1 mln. gyventojų. Europiečiai pradėjo sparčią žemyno kolonizaciją ir vietinius gyventojus išnaikino arba privertė trauktis į skurdžios gamtos sritis. XIX a. pab. pradėjo vystytis pramonė, prasidėjo australų konsolidacija. 1901 m. šaliai suteiktas dominijos statusas, ėmė kurtis nacionalinė savimonė. Tuo metu jau 64,5 % šalies gyventojų buvo gimę Australijoje. Šio žemyno specifinės sąlygos (savita gamtinė geografinė aplinka, nutolimas nuo metropolijos) sutelkė gyventojus. Jie ėmė suvokti save kaip atskirą bendruomenę, pradėjo reikalauti savivaldos, ilgainiui ir nepriklausomybės. Ją papildo imigrantų (po Antrojo pasaulinio karo per 12 metų atvyko apie 1,1 mln. žmonių, daugiausia iš Europos) trečios–ketvirtos kartos palikuonys.[1]
Didžioji dalis australų gyvena miestuose, yra pramonės įmonių darbininkai ir tarnautojai, kiti verčiasi žemės ūkiu, yra fermeriai arba fermų darbininkai (ypač paplitęs avių, galvijų auginimas). Australai dažniausiai gyvena individualiuose 1–2 namuose su veranda. Kaimiškose vietovėse gyvena daugiausia fermose.
Kultūriškai australai artimi britų tautoms bei kitoms, jų pagrindu susikūrusioms nacijoms.[2]
-
Australų pora XIX a. vid.
-
Australų teniso gerbėjai
-
Australų fermeriai (~1885 m.)
-
Australietiško futbolo žaidėjos
Šaltiniai
.jpg)
.jpg)
.jpg)
