Per pleistocenoledynmetįjūros lygis buvo žemesnis nei dabar, todėl šios sausumos dalys sudarė vientisą sausumos plotą. Per paskutiniuosius 10 tūkst. metų, kylant jūros lygiui ir žemumas užliejus vandeniui, sausuma pasidalijo į kelias dalis. Šis darinys neretai vadinamas Sahulu, Australinėja, Meganezija. Todėl Australijos žemynu geologiškai dažnai laikoma ne tik Australija, bet ir gretimos salos - Tasmanija, Naujoji Gvinėja, Seramas, Timoras ir kitos dar mažesnės salos, esančios ant to paties kontinentinio šelfo, kurių bendras plotas 8 560 000 km² su 39 mln. gyventojų (2019).
Naujoji Zelandija nėra ant to paties šelfo, tad nepriklauso Australijos žemynui, ir priskiriama prie Okeanijos.
Žemynas driekiasi apie 3138 km iš šiaurės į pietus ir apie 3983 km iš vakarų į rytus.[3]
Geologija
Dauguma uolienų, sudarančių Australijos žemyno reljefo pagrindą, susiformavo prekambro ir paleozojaus erose maždaug prieš 4,6 mlrd. - 252 mln. metų, tačiau ir visų kitų žemynų uolienų branduolių amžius yra maždaug vienodas.[4]
Žmonės
Mažiausiai prieš 60 000 metų prieš tai, kai Europos tyrinėtojai išplaukė į Dydžiojo vandenyno pietinę dalį, iš Azijos į Australiją atvyko pirmieji aborigenai, o prieš 20 000 metų jie jau buvo išplitę po visą žemyną, įskaitant ir Tasmanijos salą. Kai 1788 m. Didžiosios Britanijos karališkojo laivyno kapitonas Artūras Filipas (Arthur Phillip) su pirmuoju laivynu atvyko į Botanikos įlanką, tuo metu žemyne galėjo gyventi nuo 250 000 iki 500 000 aborigenų, nors kitais paskaičiavimais manoma jų buvo gerokai daugiau.
Pagal žmonių skaičių, didžiausias Australijos miestas Sidnėjus, kuriame 2021 m. birželyje gyveno 5,259 mln.[5] žmonių.
.svg)
