Aukštutinio pakilimo balsiai – daugomoje pasaulio kalbų vartojama balsių klasė. Pagrindinis aukštutinio pakilimo balsių požymis tas, kad liežuvis maksimaliai pakilęs prie viršutinio gomurio, tačiau nesukuria priebalsiams būdingo šlamesio.
Angliškoje literatūroje aukštutinio pakilimo balsius įprasta vadinti „uždaraisiais“ (close vowel).[1]
Lietuvių kalboje vartojami aukštutinio pakilimo balsiai [iː], [ɪ], [uː], [ʊ],[2] žymimi atitinkamai raidėmis y (į), i, ū (ų), u. Aukščiausio pakilimo yra balsis [i:],[3] lietuvių kalboje užrašomas raidėmis y, į.
Kalbant apie kokios nors konkrečios kalbos fonologiją, aukštutinio pakilimo gali būti bet koks balsis, jei jis prie gomurio priartėja labiau nei vidurinio pakilimo balsis. Vadinasi, vidurio aukštutinio, beveik aukštutinio ir aukštutinio pakilimo balsiai gali būti sujungti į vieną aukštutinių (uždarųjų) balsių grupę.