TFA balsiai: priešakiniai (front), beveik priešakiniai (near-front).Liežuvio padėtis tariant priešakinės eilės balsius.
Priešakinės eilės balsiai – dalyje kalbų vartojama balsių klasė. Pagrindinis požymis tas, kad tariant šiuos balsius liežuvio aukščiausia vieta pasislenka į burnos priekį, prie dantų ir nesukuria susiaurėjimo, kuris balsį galėtų paversti priebalsiu.[1]
Beveik priešakinės eilės balsiai iš esmės yra priešakinių balsių potipis; nėra žinoma, kad kuri nors kalba supriešintų beveik priešakinius ir priešakinius balsius vien tik jų priešakiškumo pagrindu.
Sulūpinti (suapvalinti) priešakinės eilės balsiai paprastai yra centralizuoti, tai yra jie artikuliuojami kaip beveik priešakiniai. Tai yra viena priežasčių, kodėl TFA balsių schemoje jie rašomi nesulūpintų priešakinių balsių dešinėje.
Lietuvių kalboje vartojami šie priešakinės eilės balsiai: [iː], [ɪ], [eː], [æː], [ɛ], žymimi atitinkamai raidėmis y (į), i, ė, e (ę, ia), e (ia).[2] Priešakiausias iš jų yra balsis [iː], lietuvių kalbos rašyboje žymimas raidėmis y, į.[3]
