Antrasis pėstininkų Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Algirdo pulkas

2-asis pėstininkų Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Algirdo pulkas
Veikimo laikas	1918-1940
Valstybė	Lietuva
Lojalumas	Lietuvos Respublika
Rūšis	pulkas
Yra dalis	Tarpukario Lietuvos kariuomenė
Vadovybė
pirmas vadas	pulkininkas Pranas Liatukas
paskutinis vadas	pulkininkas Antanas Špokevičius

Antrasis pėstininkų Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Algirdo pulkas, Antrasis pėstininkų pulkas – 1918–1940 m. Lietuvos Respublikos kariuomenės karinis dalinys.

Formavimas

Pradėtas formuoti 1918 m. gruodžio 5 d. Vilniuje, čia į pulką įstojo ir pirmieji savanoriai. Tačiau iš rytų artėjo bolševikai, todėl pulko branduolys, trys karininkai ir du kareiviai bei pulko vadas Vincas Grigaliūnas-Glovackis 1919 m. išvakarėse persikėlė į Kauną ir įsikūrė trijuose viešbučio „Europa“ kambariuose.^[1] Vokiečiai trukdė formuoti pulką, bet sausio viduryje vis dėlto atidavė jam kareivines Aukštojoje Panemunėje. Pulko karininkai važinėjo po Suvalkiją ir kvietė savanorius. 1919 m. vasario mėn. pradžioje pulke jau buvo 50 karininkų ir 1262 kareiviai, bet jie turėjo vos 420 šautuvų ir nė vieno kulkosvaidžio. Nebuvo ir kariškos aprangos, savanoriai gaudavo tik uniforminę kepurę, dėvėjo nuosavus drabužius, buvo maitinami gana prastai. Savanorių apmokymas buvo trumpas, nes priešas jau grasino užimti laikinąją sostinę Kauną.

Lietuvos nepriklausomybės kovos

Karas su bolševikais

Iš Prienų pusės kilo bolševikų grėsmė Kaunui, todėl vasario 8 d. du šimtai pulko vyrų išvyko į frontą ir netrukus susiėmė su priešais ties Jieznu. Pirmosios kautynės buvo nesėkmingos dėl jėgų ir patirties stokos. Be to, pulko karininkas Cetuchinas savo būrį nuvedė tiesiai pas bolševikus. Nuostoliai dideli: 18 žuvo, 33 pateko į nelaisvę. Tačiau po kelių dienų, sulaukę pastiprinimo, pėstininkai Jiezną užėmė ir bolševikų puolimą šia kryptimi sustabdė.

1919 m. gegužės – rugpjūčio mėn. kartu su kitomis dalimis įeidamas į Panevėžio grupės sudėtį dalyvavo kovose su Raudonosios armijos daliniais ties Žasliais, Kėdainiais, Ramygala, Obeliais. Tose kovose pulkas buvo padalintas į 3 batalionus bei turėjo jau 63 karininkus, beveik 2000 kareivių, 20 kulkosvaidžių. Panevėžį teko vaduoti du kartus, gegužės 19 ir 21 d., atkaklios kautynės vyko dėl Kupiškio. Kai mūšiai persikėlė į Latvijos teritoriją, šlubuojant tiekimui kovos vyko ypač sunkiai, krito karių kovinė dvasia. Tačiau rugpjūčio mėn. kovos baigėsi, Lietuvoje bolševikų nebeliko.

Kovose su bermontininkais

1919 m. lapkričio – gruodžio mėn. pulkas, kuris tada turėjo 2200 karių ir 40 karininkų, dalyvavo kovose su bermontininkais, Radviliškio kautynėse kartu su Pirmuoju pėstininkų pulku užėmė Radviliškį. Šiame fronto ruože kovojęs pulko pirmasis batalionas buvo pats silpniausias, jame buvo daug naujokų. Kad ir veikdamas labai narsiai, nepajėgė nugalėti bermontininkų pasipriešinimo, nors ne kartą kilo į ataką, patyrė daug aukų: žuvo jauni karininkai S. Oželis ir P. Urbakonis, 13 kareivių, 52 buvo sužeisti, tarp jų ir bataliono vadas Jonas Motiejūnas-Valevičius. Tik kai į pagalbą atėjo pirmasis pėstininkų pulkas, bermontininkai pasitraukė. 1919 m. gruodžio 5 d. pulkas gavo oficialų vardą. Ši diena tapo pulko švente (nuo 1936 m. pulko šventė lapkričio 21 d.).

Lenkijos–Lietuvos karas

1920 m. rugpjūčio – lapkričio mėn. nesėkmingai kovėsi su Lenkijos kariuomenės daliniais ties Seinais, Giedraičiais.

Iš viso per Nepriklausomybės karą žuvo 11 karininkų ir 111 kareivių.

2-ojo pėstininkų Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo pulko karininkai atsiėmus Giedraičius. 1920 m. lapkričio 22 d.

Per tarpukarį

Taikos meto nuolatinė pulko dislokacijos vieta – Šančiai (Kaunas) ir Jonava. 1926 m. liepos mėn. už nepriklausomybės kovas pulkui įteikta 2-ojo laipsnio Vyčio kryžiaus vėliava su užrašu „Tėvynės meilė tebus mums vadovas“.

Pulko likvidavimas

TSRS okupavus Lietuvą 1940 m. liepos 25 d. panaikintas pulko oficialus vardas. Lietuvos liaudies kariuomenę inkorporavus į Raudonąją armiją pulkas išformuotas.^[2]

Pulko tradicijų paveldėjimas dabartinėje Lietuvos Respublikoje

Po 1993 m. atkurtoje Lietuvos kariuomenėje Antrojo pėstininkų Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Algirdo pulko tradicijas perėmė Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo mechanizuotasis pėstininkų batalionas, dislokuotas Rukloje, Jonavos rajone.

Pulko vadai

• Pranas Liatukas
• Vincas Grigaliūnas-Glovackis
• 1920 m. kovo 17 d. Jonas Laurinaitis
• 1922 m. rugsėjo 20 d. Jonas Petruitis
• 1927–1928 m. Bronius Ivanauskas
• 1928–1934 m. Julius Čaplikas
• 1934 m. Juozas Tumas
• Antanas Špokevičius

Karininkai

Petras Ciunis – 1939–1940 m. 2 kuopos vadas.

Šaltiniai

1. [1]Jonas Rudokas. Giedraičių karžygiai. Veidas – 2007.05.10 Archyvuota kopija 2008-02-13 iš Wayback Machine projekto.
2. Vytautas Jasulaitis. Antrasis pėstininkų Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Algirdo pulkas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 772 psl.