Algimantas Vincentas Raudonikis (1934 m. sausio 30 d. Kaune – 2023 m. spalio 20 d. Trakuose[2][3]) – Lietuvos kompozitorius, kultūros ir meno veikėjas.
Biografija
1941–1943 m. mokėsi Šakynos pradžios mokykloje, 1944–1952 m. Joniškio 1-ojoje vidurinėje mokykloje, dainavo moksleivių chore, lankė dramos būrelį, akomponavo šokėjams. 1953 m. studijavo Vilniaus universiteto Ekonomikos fakultete. 1953–1957 m. Vilniaus Juozo Tallat-Kelpšos muzikos mokykloje mokėsi muzikos teorijos ir kompozicijos (Antano Račiūno ir Jurgio Gaižausko klasėse). 1957–1963 m. LTSR konservatorijoje studijavo kompoziciją (prof. Eduardo Balsio klasėje).[4]
1961–1962 m. Liaudies meno rūmų muzikos skyriaus vyr. metodininkas, 1962–1965 m. meno vadovas, 1965–1967 m. muzikos skyriaus vedėjas. 1971–1978 m. LSSR konservatorijos Klaipėdos fakultetų choreografijos katedros dėstytojas. 1992–1998 m. Lietuvos krašto apsaugos ministerijos Motorizuotos pėstininkų brigados „Geležinis vilkas“ garbės sargybos pučiamųjų orkestro darbuotojas.
1970 m. respublikinės dainų šventės, 1978 m. „Gaudeamus-VII“ ir 1988 m. „Gaudeamus-X“ Baltijos studentų dainų švenčių Vilniuje, 1969, 1977 m., 1987 m. ir 1997 m. respublikinių moksleivių dainų švenčių šokių dienų vyr. muzikos vadovas, 1978 m. Lietuvos VII vasaros spartakiados iškilmingo atidarymo vyr. muzikos vadovas. Buvo įvairių meno tarybų ir komisijų narys, konkursų bei festivalių žiuri pirmininkas arba narys. Nuo 1967 m. Lietuvos kompozitorių sąjungos narys, ne kartą rinktas į valdybą, daug metų buvo karių šefavimo komisijos pirmininkas. A. Raudonikio dainas atliko daugybė tarybinės ir nepriklausomos Lietuvos vokalistų, tarp jų Ona Valiukevičiūtė, Nelė Paltinienė, Romanas Marijošius ir Raisa Vasiljeva.
Kūryba
A. Raudonikis parašė daugiau kaip 700 įvairių žanrų kūrinių, iš jų apie 500 dainų ir per 100 šokių. Pagrindinė kūrybos sritis – vokalinė ir šokių muzika. Tai solo ir choro dainos, vokaliniai ansambliai, muzika vokaliniams choreografiniams paveikslams. Itin populiarios kompozitoriaus dainos, mėgstamos atlikėjų profesionalų ir mėgėjų („Tėvynė“, „Lauksiu tavęs ateinant“, „Švelnumas“, „Laiškas motinai“, „Kur balti keliai“, „Dar širdyje ne sutema“, „Jau vaikystė nuskambėjo“ ir kt.). Būdingi kompozitoriaus dainų bruožai – melodingumas, nuoširdumas, paprastumas, lyrizmas, optimizmas, glaudus ryšys su klasikinėmis tradicijomis.[5][6]
Be dainų ir šokių, yra parašęs kūrinių simfoniniam, pučiamųjų ir estradiniam orkestrams, liaudies instrumentams bei jų ansambliams, kantatų („Kovotojo giesmė“, 1962 m.; „Tau, Tėvyne mūsų daina“, 1972 m.) ir kitokių stambesnių kompozicijų chorams, muzikos vaikams, teatrui, radijui ir televizijai. Sukūrė muziką televizijos serialui „Čia mūsų namai“ (1984 m., rež. Saulius Vosylius) ir Raimondo Kašausko pjesei-pasakai „Kai vėl atskris drugelis“ (1977 m.), Sonatą smuikui ir fortepijonui (1960 m.).
Surengė apie 400 autorinių koncertų Lietuvos miestuose ir miesteliuose, taip pat Chabarovske, Kišiniove, Leningrade, Maskvoje, Odesoje, Punske ir Vladivostoke. Lietuvoje ir svetur jo kūrinius atliko solistai Vaclovas Daunoras, Algis ir Voldemaras Frankoniai, Aleksas Lemanas, Viktoras Malinauskas, Janina Miščiukaitė, Virgilijus Noreika, Birutė Petrikytė, Stasys Povilaitis, Rimantas Siparis, Nijolė Ščiukaitė, Ona Valiukevičiūtė ir kt., taip pat Lietuvos radijo ir televizijos lengvosios muzikos orkestras, pučiamųjų orkestras „Trimitas“, Leningrado koncertinis orkestras, Lietuvos kariuomenės garbės sargybos orkestras ir daugelis estradinių orkestrų.
Diskografija
LP
- 1972 m. Algimantas Raudonikis. Estradinės dainos
- 1976 m. Lietuviška estrada
- 1977 m. Skinsiu raudoną rožę… Dainuoja Nijolė Ščiukaitė
- 1985 m. Dar širdyje ne sutema
MC
Algimantas Raudonikis: Skinsiu raudoną rožę
CD
- 2001 m. Kariai ir saulė
- 2003 m. Kai tu šalia
- 2004 m. Švelnumas
- 2009 m. Saulė sodą pasodins
- 2009 m. Meilės elegija [7]
Įvertinimas
Šaltiniai
7. Rita Aleknaitė-Bieliauskienė. Žiemgalos dainius. Monografija. 304 p. Lietuvos muzikų rėmimo fondas, 2019.
8. Žiemgalos dainius. Dokumentinė apybraiža. Scenarijaus autorė, režisierė Rita Aleknaitė-Bieliauskienė. LRT, 2019.
