Šeima: tėvai – Juozas ir Pranė Sipariai, sūnus – Saulius iš santuokos su aktore Marija Rasteikaite, anūkai – Kristijonas, Marius, Salomėja – Ona; sūnus Juozas iš santuokos su baleto artiste Skaidra Paškevičiūte.
Kūryba
Kartu su amžininkais, įžymiais ano meto solistais (Elena Čiudakova, Marija Aleškevičiūtė, Irena Ylienė, Elena Saulevičiūtė, Irena Jasiūnaitė, Regina Tumalevičiūtė, Irena Žukaitė, Romanu Marijošiumi, Vladu Česu, Valentinu Adamkevičiumi, Abdonu Lietuvniku, Henriku Zabulėnu ir kitais) puoselėjo operos meną Lietuvoje bei kitose tuometinės Sovietų Sąjungos šalyse.
Per savo solisto karjerą dainavo visas didžiąsias bosų partijas, tai „velniškumo“ esmę įkūnijantis Mefistofelis Guno „Fauste“, vidinių prieštaravimų bei sąžinės graužaties kankinamas Borisas Godunovas to paties pavadinimo Musorgskio operoje, nepataisomasis lėbautojas kunigaikštis Galickis Rimskio-Korsakovo „Kunigaikštyje Igoryje“, gyvenimiško tragizmo bei žiauraus pavydo kupinas Ispanijos karalius Pilypas II Verdžio „Don Karle“, ir t. t.
Labai svarbūs ir Rimanto Sipario biografiją puošiantys darbai sukurti lietuvių kompozitorių operose. Tai Rimvydas J. Karnavičiaus „Gražinoje“, Vidūnas V. Paltanavičiaus „Kryžkelėje“, Tyzenhauzas B. Dvariono „Dalioje“, Hofmanas, Perkūnas, Gunaras V. Klovos „Duktėje“, „Vaivoje“, „Dviejuose kalavijuose“, Viziris V. Barkausko „Legendoje apie meilę“ ir daug kitų.
Rimantas Siparis stebino žiūrovus sodriu, malonaus tembro vokalu bei vaidybiniu-psichologiniu aspektu itin kruopščiai išanalizuotais ir perteiktais herojų charakteriais.
LRT archyvuose bei kituose fonduose saugomi Rimanto Sipario įdainavimai. Tą gausią kolekciją sudaro operų arijos, lietuvių liaudies dainos, užsienio bei lietuvių kompozitorių dainos, romansai ir estradinė muzika. Dar ir dabar per radiją galima dažnai išgirsti anksčiau ypač populiarią, specialiai Rimantui Sipariui parašytą Eduardo Balsio ir Vytauto Bložės dainą „Senas jūrininkas“.
Baigęs solisto karjerą, Rimantas Siparis pasirinko operos režisieriaus kelią, pastatė operų Lietuvoje ir užsienyje.
Dainuotos partijos
Mefistofelis, Ch. Gounod „Faustas“
Malūnininkas, A. Dargomyzhsky „Undinė“
Rimvydas, J. Karnavičius „Gražina“
Anželoti, G. Pucinni „Toska“
Borisas Godunovas, M. Mussorgsky „Borisas Godunovas“
Kolenas, G. Pucinni „Bohema“
Galickis, N. Rimsky-Korsakov „Kunigaikštis Igoris“
Greminas, P. Tchaikovsky „Eugenijus Oneginas“
Nilakhanta, L. Delibes „Lakme“
Lodovikas, G. Verdi „Otelas“
Don Bazilijus, G. Rosinni „Sevilijos kirpėjas“
Sparafucile, G. Verdi „Rigoletas“
Pilypas II, G. Verdi „Don Karlas“
Ramfis, G. Verdi „Aida“
Procida, G. Verdi „Sicilijos mišparai“
Tyzenhauzas, B. Dvarionas „Dalia“
Perkūnas, V. Klova „Vaiva“
Saljeris, N. Rimsky-Korsakov „Mocartas ir Saljeris“
Vidūnas, V. Paltanavičius „Kryžkelėje“
Trefų karalius, S. Prokofjev „Meilė trims apelsinams“
Gunaras, V. Klova „Du kalavijai“
Viziris, V. Barkauskas „Legenda apie meilę“
Karabasas, J. Gaižauskas „Buratinas“ ir k. t.
Mefistofelis, Ch. Gounod „Faustas“
Godunovas, M. Mussorgsky „Borisas Godunovas“
Nilakhanta, L. Delibes „Lakme“
Kolenas, G. Puccini „Bohema“
Režisuoti spektakliai
G. Verdi „Rigoletas“, 1976 m.
P. Tchaikovsky „Eugenijus Oneginas“, 1977 m. (Erfurtas, VDR)
G. Rosinni „Sevilijos kirpėjas“, 1979 m.
G. Verdi „Traviata“, 1980 m.
E. Balsys „Kelionė į Tilžę“, 1980 m.
M. Mussorgsky „Borisas Godunovas“, 1982 m.
G. Verdi „Otelas“, 1983 m.
A. Bražinskas „Kristijonas“, 1985 m.
N. Rimsky-Korsakov „Mocartas ir Saljeris“, 1986 m.
