Afganistano karas – JAV ir jų sąjungininkų karas prieš Talibaną bei kitas islamistų grupuotes Afganistane.
Karas prasidėjo NATO pajėgų intervencija į Afganistano pilietinį karą. 2001 m. spalio 7 d. JAV kartu su Jungtine Karalyste pradėjo operaciją „Tvirta laisvė“. Vėliau prie jų prisijungė kitos pajėgos, įskaitant ir NATO.[3] Karas paskelbtas praėjus mažiau nei mėnesiui po 2001 m. rugsėjo 11 d. atakų, norint sumažinti Al-Qaeda jėgas ir nuversti Talibaną nuo valdžios. Visos koalicinės šalys sudarė Tarptautines saugumo palaikymo pajėgas (ISAF).
Karas baigėsi JAV prezidentui Džo Baidenui nusprendus išvesti užsienio pajėgas[4] ir Talibanui rugpjūčio 15 d. užėmus sostinę Kabulą.[5]
Talibano valdžios nuvertimas
Karas Afganistane be pertraukos vyko nuo 1978 m. komunistų perversmo. 1996 m. didžiausias teritorijas ir Kabulą užvaldė Talibano grupuotė, kilusi šalies pietuose ir remta Pakistano. 2001 m. Talibanas valdė apie 80−90 % teritorijos. Tarp prieš juos kovojančių grupių stambiausias buvo Šiaurės Aljansas, įsitvirtinęs Afganistano šiaurės rytų kalnuose. Jo vadas Achmadas Šachas Masudas žuvo 2001 m. rugsėjo 9 d., prieš pat „Al Qaeda“ atakas JAV. Amerikiečių generolai įvertino, kad Talibano pajėgos buvo apie 45 tūkst. kareivių. Jų šarvuotoji technika, artilerija daugiausiai buvo užsilikusi iš Sovietų intervencijos ir Pilietinio karo laikų.
Po rugsėjo 11 d. atakų JAV prezidentas Džordžas V. Bušas pareikalavo, jog Talibanas išduotų Osamą bin Ladeną. Talibanas teigė, jog jo nėra Afganistane ir atsisakė padėti neįrodžius jo įtakos išpuoliams. JAV atsisakė imtis bet kokių derybų ir nusprendė remtis vietinėmis antitalibiškomis pajėgomis, jie suteikė paramos Šiaurės Aljansui ir įvertino, kad smūgių iš oro turėtų pakakti visiškai eliminuoti Talibano aviaciją ir oro gynybos įrangą. 2001 m. spalio 7 d. JAV pradėjo smūgius iš oro, po to vykdė antžeminę operaciją, kurioje dalyvavo tik kiek daugiau nei 3000 karių, tarp jų dauguma JAV kariškių.[6] Lapkritį Šiaurės Aljansas užėmė Mazarį Šarifą ir Kabulą, gruodžio pradžioje užimtas Kandaharas. Pagal gruodžio 5 d. Bonos susitarimą buvo numatyta laikinoji vyriausybė ir prezidentas Hamidas Karzajus. Buvo manoma, kad Osama bin Ladenas slapstosi Tora Bora vietovėje, bet operacija jį sugauti nepavyko, jis paspruko į Pakistaną.[6]
Įvykiai nuvertus Talibano valdžią
Koalicinės pajėgos nuvertė Talibaną nuo valdžios ir įsteigė bazes daugumoje šalies miestų. Didelė dalis Al-Qaeda asmenų pabėgo į Pakistaną ir kitas kaimynines šalis. 2002 m. kovą koalicija vykdė operaciją „Anakonda“ Šachi Koto slėnyje Paktijos provincijoje siekdami atremti talibų įsiveržimą. Po to dažnai vyko tokios operacijos: talibų kovotojai vasarą arba pavasarį siekdavo patekti į Afganistaną iš Pakistano ir surengti atakas, o koalicinės pajėgos siekdavo užblokuoti jų prasiveržimus. JAV karių pajėgos tolydžio didėjo: 2002 m. sausį Afganistane buvo 4100 JAV kariškių, 2004 m. sausį jų skaičius išaugo iki 13500, o 2008 m. sausį jų buvo 27000.[6]
NATO sąjungininkų pagalba JAV
JAV siekė, kad operacijoje dalyvautų daugiau šalių ir jos prisiimtų daugiau karo naštos. 2006 m. oficialiai operacijoms pradėjo vadovauti NATO, tačiau daugelis sąjungininkų siuntė karius su įvairiais apribojimais dėl jų dalyvavimo tiesioginiuose susirėmimuose.
Tolesni karo veiksmai
Talibai rado rėmėjų tarp Afganistano-Pakistano pasienio puštūnų, pradėjo keistis situacija pačiame Afganistane. Buvę sąjungininkai, mudžahedų vadai Gulbudinas Hekmatijaras ir Džalaludinas Hakanis prisijungė prie opozicijos prieš H. Karzajaus vyriausybę.[6]Opozicijos augimą lėmė gentiniai prieštaravimai ir bandymai apriboti opiumo gamybą, kurio Afganistanas gamino daugiausia visame pasaulyje.
Koalicijos pajėgos turėjo du pagrindinius uždavinius: garantuoti saugumą ir stabilumą socialiniam ir ekonominiam Afganistano vystymuisi ir paruošti Afganistano nacionalinę armiją (ANA). Pastarąjį tikslą sunku buvo įgyvendinti dėl resursų trūkumo 2003 m. JAV pradėjus karą Irake. Armiją skaldė etniniai kareivių skirtumai ir korupcija. Nepasitikėjimas H. Karzajaus vyriausybe irgi didėjo dėl korupcijos, o smūgiai iš oro, per kuriuos žuvo civilių gyventojų, kėlė nepasitenkinimą užsienio kariškiais. Sukilėliai pradėjo naudoti anksčiau jiems nebūdingus savižudžių išpuolius.[6] 2008 m. rinkimų kampanijoje JAV prezidentas Barakas Obama žadėjo išvesti kariuomenę iš Afganistano, tačiau Talibano kovotojams užėmus dar daugiau provincijų, kariškių skaičių padidino iki 33 tūkstančių.[6]
Bin Ladeno nužudymas ir vėlesni įvykiai
2011 m. gegužės 2 d. JAV specialiųjų pajėgų kariai Pakistano Abotabado mieste atliko specialią operaciją, kurios metu buvo nukautas Osama bin Ladenas. Maždaug po trijų savaičių NATO lyderiai susitarė dėl visų savo pajėgų išvedimo iš Afganistano plano. Padedant JT prasidėjo taikos derybos tarp Afganistano vyriausybės ir Talibano.[7] 2013 m. duomenimis, vykstant šiam konfliktui žuvo beveik 20 000 civilių ir beveik 15 000 ISAF koalicijos karių.[8] 2014 m. B. Obama paskelbė apie kariškių išvedimą. Operacija „Tvirta laisvė“ oficialiai užbaigta 2014 m. gruodžio 31 d., bet po to Afganistane liko 13000 NATO kariškių, tarp jų 9000 amerikiečių.[6]
2014 m. viduryje Pakistanas surengė didelę karinę operaciją prieš maištininkų kovotojus Pakistano šiaurės vakaruose. Dėl to į Afganistaną plūstelėjo daug kovotojų iš Pakistano, kuriam Afganistano armija nebuvo pasiruošusi. 2015 m. pabaigoje Talibanas valdė apie 10 % Afganistano teritorijos. Be to, atsirado Islamo valstybės kovotojų, kurių skaičius augo. Jie kovojo tiek prieš vyriausybines ir NATO pajėgas, tiek prieš talibus ir Al Kaeda. 2016 m. vertinta, kad Afganistane iš viso buvo 50000−60000 kovotojų. Užsienio koalicija paskelbė, kad per 2001−2015 m. žuvo 3512 jų kariškių.[6]
Taikos susitarimas ir užsienio karių išvedimas
2018 metais pradėtos tiesioginės JAV ir Talibano taikos derybos ilgą laiką vyko sunkiai, tačiau 2020 m. sausio mėnesį Talibanas paskelbė jog susitarimo projektas jau parengtas.[9]
2020 m. vasario 29 dieną JAV ir Talibano derybininkai pasirašė susitarimą dėl taikos. Jungtinės Valstijos ir NATO sąjungininkės įsipareigojo per 14 mėnesių išvesti iš Afganistano visas savo pajėgas, jei Talibanas laikysis susitarimo sąlygų (įsipareigojimas neleisti teroristinėms organizacijoms „Al Kaeda“ ir „Islamo valstybė“ naudotis Afganistano teritorija išpuoliams užsienyje rengti).[9]
Abi pusės susitarimu įsipareigojo apsikeisti penkiais tūkstančiais Talibano ir tūkstančiu Afganistano pajėgų belaisvių.[9]
JAV ir jų sąjungininkių karių išvedimas
2021 m. balandžio 14 dieną prezidentas Džo Baidenas paskelbė, jog iki 20 rugsėjo 11-osios išpuolių metinių iš Afganistano pasitraukia visi Jungtinių Valstijų, NATO sąjungininkų ir kitų partnerių kariai.[4]
Iš prezidento kalbos „Mes atvykome į Afganistaną dėl siaubingos rugsėjo 11 atakos, įvykusios prieš 20 metų, tačiau tai negali paaiškinti kodėl turėtumėme ten likti 2021 m. […] Mes įvykdėme teisingumą Bin Ladenui prieš dešimtmetį, tačiau toliau pasilikome Afganistane. Nuo tada mūsų priežastys likti šalyje tapo vis labiau neaiškios. […]“[4]
Jungtinės Valstijos ir toliau rėmė taikos derybas tarp Talibano ir Afganistano valdžios. Tačiau derybos buvo sustojusios ar net nutrauktos. Talibano atstovas pranešė, jog nedalyvaus jokiose derybose „kol užsienio pajėgos visiškai nepasitrauks iš mūsų tėvynės“.[4]
Jungtinės Valstijos ir toliau teikė karinę pagalbą Afganistano gynybos ir saugumo pajėgoms, taip pat tęsė humanitarinį darbą šalyje.[4]
Karo pabaiga ir Talibano grįžimas į valdžią
2021 m. rugpjūčio 6 d. Talibanas užėmė pirmąją provincijos sostinę. Demokratinės vyriausybės pajėgoms silpnai arba išvis nesipriešinant, grupuotė ėmė sparčiai perimti kontrolę visoje šalyje.[10]
Talibanui apsupus Kabulą iš šalies pasitraukė demokratiškai išrinktas Afganistano prezidentas Ašrafas Ghanis. Teigė, jog taip bus išvengta kruvinų kovų ir neramumų mieste. Jam prieglobstį suteikė JAE.[11]
Rugpjūčio 15 d. Talibanas užėmė sostinę Kabulą.[5]
Karo kaina ir nuostoliai
Pasak 2021 balandžio 16 d. paskelbtos Brauno universiteto Vatsono instituto analizės, du dešimtmečius trukęs Afganistano karas Jungtinėms Valstijoms kainavo apie 2,3 trilijono JAV dolerių (apie 10% 2018 m. JAV BVP) ir suma vis dar auga. Į ataskaitą įtraukta tiek operacijų Afganistane, tiek su karu susijusių operacijų Pakistane kaina.[2]
Ataskaita taip pat pažymi, kad dėl šio karo Afganistane ir Pakistane mirė apie 241 tūkstantis žmonių.
Karas pareikalavo 2400 JAV karių, keturių tūkstančių samdinių ir daugiau nei tūkstančio sąjungininkų karių gyvybių. 66-69 tūkstančiai Afganistano nacionalinės kariuomenės karių ir policijos, taip pat 9000 Pakistano karių ir policijos tapo karo aukomis.[2]
Žuvo daugiau nei 51 000 Talibano ir kt. teroristinių organizacijų kovotojų Afganistane ir 33 000 Pakistane.[2]
Kare žuvo daugiau nei 71 tūkst. civilių – beveik 47 000 Afganistane ir 24 000 Pakistane. 140 žurnalistų ir 550 humanitarinių darbuotojų taip pat tapo karo aukomis.[2]
Šaltiniai
- ↑ Pakistan's most-wanted: look at who isn't listed
- ↑ 2,0 2,1 2,2 2,3 2,4 2,5 Afganistano karo kaina – 2,26 trilijono JAV dolerių ir vis dar auga" 2021 m., military.com'. Nuoroda tikrinta 2021-05-03.
- ↑ Bush and Blair skelbia karą Talibanui
- ↑ 4,0 4,1 4,2 4,3 4,4 JAV prezidentas Džo Baidenas: „Metas užbaigti ilgiausią Amerikos karą“ 2021 m., abc news'. Nuoroda tikrinta 2021-05-03.
- ↑ 5,0 5,1 Talibanas grįžo. Kas laukia Afganistano? 2021 m., BBC.com'. Nuoroda tikrinta 2021-08-25.
- ↑ 6,0 6,1 6,2 6,3 6,4 6,5 6,6 6,7 Afganistano karas: nuo 18 amžiaus Durrani dinastijos iki 21 amžiaus (Afghanistan at War: From the 18th-Century Durrani Dynasty to the 21st Century). 2017, p. 7-10
- ↑ Pakistanas ketina paleisti Talibano lyderį, norint paspartinti Afganistano taikos derybas
- ↑ Afganistano civilių aukų statistika
- ↑ 9,0 9,1 9,2 JAV ir Talibano taikos susitarimas Dohoje, 2020 m., LRT. Nuoroda tikrinta 2021-05-03.
- ↑ Talibanas užėmė Afganistaną per 10 dienų. 2021 m., bbc.com'. Nuoroda tikrinta 2021-08-25.
- ↑ Iš Afganistano pasitraukęs prezidentas Ashraf Ghani atvyksta į JAE. 2021 m., bbc.com'. Nuoroda tikrinta 2021-08-25.
.png)
