Adesyvas (lot. ad 'pas, prie' + esse 'būti'), gretininkas – pašalio esamasis vietininkas. Tai daiktą, prie kurio vyksta veiksmas, rodanti vietininko linksnio atmaina.
Dabartinėje lietuvių kalboje šis linksnis jau išnykęs, tačiau XVI–XVII a. raštuose ir kai kuriose Baltarusijos lietuvių salose (Lazūnuose, Zieteloje, Gervėčiuose) dar vartotas (elgeta… gulėjo vartuosemp 'prie vartų', M. Daukša). Kaip manoma, lietuvių kalbos adesyvo vienaskaitos formos atsirado prie senojo vietininko priaugus polinksniui -pi: miškiepi < miškie (plg. namie) ir -pi. Daugiskaitos adesyvo formos atsirado vėliau, kai tas pats polinksnis -pi priaugo prie daugiskaitos inesyvo: miškuosempi < miškuosen ir -pi.[1] Dabartinėje lietuvių kalboje adesyvas išlikęs prieveiksmiuose namie (< namiepi), arti (< artiepi), netoli (< netoliepi), toli (< toliepi), anksti (< ankstiepi).
Šaltiniai
Taip pat skaitykite
