6-asis lietuvių priešakinės sargybos pulkas

6-asis lietuvių priešakinės sargybos pulkas
6-ojo priešakinės sargybos pulko karys
Veikė	1792–1794
Valstybė	Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė Abiejų Tautų Respublika
Rūšis	Kavalerija
Būstinė	Kobrinas Lomna (1792 m. gruodis) Ivanava
Mūšiai	1794 m. sukilimas Vilniaus mūšis

6-asis lietuvių priešakinės sargybos pulkas (lenk. 6 Pułk Litewski Przedniej Straży) – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenės dalinys, daugiausiai iš LDK totorių suformuotas kavalerijos pulkas, veikęs 1792–1794 m.

Organizacija, formavimas ir kaita

6-asis lengvosios kavalerijos (priešakinės sargybos) pulkas buvo suformuotas 1792 m. gegužės mėnesį 2-ojo lengvųjų raitelių pulko pagrindu.^[1] Dalinys taip pat žinomas kaip Jokūbo Azulevičiaus totorių karališkosios milicijos pulkas arba 1-asis totorių pulkas.^[2]

Karališkųjų kariuomenės dalinių statusas buvo reglamentuotas 1776 m. Seimo nutarimu.^[3]1777 m. vasario mėn. pagal šiuos nuostatus ulonų pulko trijose eskadronuose turėjo būti 411 karių, tačiau iš tikrųjų 2-ąjame lengvųjų raitelių pulke jų buvo 269.^[4]

 1792 m. gegužės 15 d. Seimo nutarimu visi kariniai daliniai buvo padaryti pavaldžiais karaliui ir apmokami iš valstybės biudžeto.^[3]

1792 metų rugsėjį pulko etatų sąraše buvo numatyti 411 „galva“, tačiau faktiškai tarnavo 407 kariai.^[5] 1794 metų kovo 31 dieną pulke buvo 612 etatai, iš kurių užpildyti faktiškai buvo 465. Kosciuškos sukilimo metu pulko ginkluotės sąraše buvo 286 pistoletai, 205 kardai ir 95 pikos (ietys).^[6]

Karių algą reglamentavo 1717 m. etatas (nuostatai), kuriame buvo numatytos algų porcijos ir dalinių nuolatinės dislokacijos vietos su gaunamų algų šaltiniais, vadinamosios konsistencijos. Tautinio autoramento daliniuose – husarų, petihorų ir lengvosiose vėliavose – karininkai gaudavo kelių kareivių algai lygų atlyginimą: pulkininkas gaudavo 12 porcijų algą, leitenantas - 6, o iš kiekvienos porcijos buvo išlaikomi du kariai – draugas ir eilinis.^[7]

Pulko kariai

Totorių šokis (J. Kosako priešinys)

Pagal 1717 m. patvirtintą karo tarnybos statutą pulko vadovybę turėjo sudaryti: pulkininkas, pulkininkas leitenantas (papulkininkis), du majorai, intendantas (kvartermeistris), auditorius, du adjutantai, keturi kapitonai – vėliavų (eskadronų) vadai, keturi štabo kapitonai, aštuoni leitenantai ir aštuoni puskarininkiai (praporščikai).^[8]

Dauguma pulko karių – apie 73%  – buvo totoriai.^[9]

Pulkininkai

• Abraomas Skirmontas (-1775)^[4]
• Jokūbas Azulevičius (1775 m. – žuvo 1794 m. rugpjūčio 11 d. gindamas Vilnių)
• Achmatovičius (Achmatowicz)^[1]

Dalyvavimas karo veiksmuose

Juozapo Bieliako pulko ietininkas ir kardininkas

Mustafos Baranovskio pulko ietininkas ir kardininkas

Pulkas dalyvavo 1794 m. karo su Rusija (Kosciuškos sukilimo) kautynėse. Tikrai žinoma apie pulko dalyvavimą Vilniaus gynyboje (1794 m. rugpjūčio 11 d.) ^[10]

Pulko vėliava

Pulko vėliava buvo pasiūta iš žalio šilko su užrašais lenkų ir arabų kalbomis. Išsamesnis aprašymas ar nuotraukos neišlikę.^[11]

Pulko vėliava buvo saugoma Studziankos mečetėje (dab. Lenkija). Šalia esančiose musulmonų kapinėse (mizar) yra ir pulkininko Azulevičiaus kapas. Pirmojo Pasaulinio karo metu, 1915 metais, besitraukiantys rusų kariai sudegino medinę mečetę, gaisro metu greičiausiai sudegė ir vėliava.^[12]

Bibliografija

• Bauer, Krzysztof (1981). Wojsko koronne powstania kościuszkowskiego. Wydawnictwo Ministerstwa Obrony Narodowej. ISBN 8311066051.
• Gembarzewski, Bronisław. Rodowody pułków polskich i oddziałów równorzędnych od r. 1717 do r. 1831 (1925 leid.). Towarzystwo Wiedzy Wojskowej.
• Rospond, Vincent W. (2013). Commonwealth Armies of the Partitions 1770 - 1794. Great Britain: Osprey Publishing. ISBN 978-1-84908855-8.
• Machynia, Mariusz, Rakutis Valdas, Srzednicki, Czesław (1999). Oficerowie wojska Wielkiego Księstwa Litewskiego. Sztab, kawaleria, artyleria, wojska inżynieryjne i piechota. Księgarnia Akademicka. Wydawnictwo Naukowe. ISBN 83-7188-239-4.
• Linder, Karol (1960). Dawne Wojsko Polskie. Ubiór i uzbrojenie. Wydawnictwo Ministerstwa Obrony Narodowej.

Išnašos

1. Gembarzewski, Bronisław. Rodowody pułków polskich i oddziałów równorzędnych od r. 1717 do r. 1831 (1925 leid.). Towarzystwo Wiedzy Wojskowej., p. 15.
2. Rospond, Vincent W. (2013). Commonwealth Armies of the Partitions 1770 - 1794. Great Britain: Osprey Publishing. ISBN 978-1-84908855-8., p. 38.
3. Machynia, Mariusz, Rakutis Valdas, Srzednicki, Czesław (1999). Oficerowie wojska Wielkiego Księstwa Litewskiego. Sztab, kawaleria, artyleria, wojska inżynieryjne i piechota. Księgarnia Akademicka. Wydawnictwo Naukowe. p. 242. ISBN 83-7188-239-4.
4. Machynia, Mariusz, Rakutis Valdas, Srzednicki, Czesław (1999). Oficerowie wojska Wielkiego Księstwa Litewskiego. Sztab, kawaleria, artyleria, wojska inżynieryjne i piechota. Księgarnia Akademicka. Wydawnictwo Naukowe. p. 243. ISBN 83-7188-239-4.
5. Machynia, Mariusz, Rakutis Valdas, Srzednicki, Czesław (1999). Oficerowie wojska Wielkiego Księstwa Litewskiego. Sztab, kawaleria, artyleria, wojska inżynieryjne i piechota. Księgarnia Akademicka. Wydawnictwo Naukowe. p. 244. ISBN 83-7188-239-4.
6. Bauer, Krzysztof (1981). Wojsko koronne powstania kościuszkowskiego. Wydawnictwo Ministerstwa Obrony Narodowej. ISBN 8311066051., p. 288
7. Rakutis, Vladas (2006). Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenė Baro konfederacijos metais (1768-1772 m.) // Karo archyvas. 2006, 21, p. 6-40. pp. 9–10. ISBN 1392-6489; 2424-6123.
8. Machynia, Mariusz, Rakutis Valdas, Srzednicki, Czesław (1999). Oficerowie wojska Wielkiego Księstwa Litewskiego. Sztab, kawaleria, artyleria, wojska inżynieryjne i piechota. Księgarnia Akademicka. Wydawnictwo Naukowe. p. 163. ISBN 83-7188-239-4.
9. Machynia, Mariusz, Rakutis Valdas, Srzednicki, Czesław (1999). Oficerowie wojska Wielkiego Księstwa Litewskiego. Sztab, kawaleria, artyleria, wojska inżynieryjne i piechota. Księgarnia Akademicka. Wydawnictwo Naukowe. p. 245. ISBN 83-7188-239-4.
10. Gembarzewski 1925. sfn error: no target: CITEREFGembarzewski1925 (help)
11. Piotr Borawski, Tatarzy w dawnej Rzeczypospolitej, Warszawa: Ludowa Spółdzielnia Wydawnicza, 1986, ISBN 83-205-3747-9, OCLC 830218869
12. Przegląd Tatarski Nr. 2/2009, p. 8.