3-asis LDK lauko etmono priešakinės sargybos pulkas

3-asis LDK lauko etmono priešakinės sargybos pulkas
Veikė	1776–1795
Valstybė	Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė Abiejų Tautų Respublika
Rūšis	Kavalerijos pulkas
Dydis	150 (iki 1778 m.) 612 (nuo 1778 m.)
Būstinė	Rodūnia (dab. Baltarusija) Medilas (dab. Baltarusija)

Trečiasis lietuvių priešakinės sargybos pulkas (kitaip – Trečiasis Lietuvos lauko etmono (buožės) priešakinės sargybos pulkas, lenk. 3 Pułk Przedniej Straży Buławy Polnej Litewskiej) – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenės dalinys, kavalerijos pulkas, egzistavęs Abiejų Tautų Respublikos laikotarpiu. Ženklią pulko karių dalį sudarė Lietuvos totoriai.

Organizacija, formavimas ir raida

Pulkas buvo suformuotas 1776 metais iš lengvosios kavalerijos dalinių (vėliavų).^[1] 1776 m. jame buvo 150 karių etatų.

1776 metais atliktos pulko liustracijos (inspekcijos) rezultatai buvo aprašyti taip:^[2]

"Karių alga lygi Didžiosios buožės (LDK didžiojo etmono) pulko karių algai. Kita vertus, pareigūnai gauna dar mažesnį atlyginimą. Būstinėje yra tik 60 žirgų. Jiems labai sunku apsirūpinti Medile, nes čia nieko negali gauti. Jei nori nusipirkti pašarų, turi nuvažiuoti kelis varstus, o vasarą pašaro neturi. Kariai reikalauja grąžinti pulką į buvusią dislokacijos vietą Rodūnioje arba bent jau būti perkelti į kitą vietą.

Pagal 1777 metų „kovo tarifus“ pulko karių skaičius buvo 150.^[3] Pradžioje pulką sudarė penkios vėliavos. 1777 m. vasario mėn. pranešime nurodoma, kad pulke tarnavo 148 kariai. Ketverių metų Seimo nutarimais pulko dydis padidintas iki 612 karių. Tokia padėtis tęsėsi iki Kosciuškos sukilimo.^[4]

Dislokacijos vietovės

• Mozyrius, Lojevas (1789 m.),
• Mozyrius (1790 m.),
• Strzeszyn (?) (1791 m.),
• Vilkaviškis (1792 m. spalis) ^[1].

Pulko kariai

Nominaliu pulko vadu (šefu) tradiciškai buvo LDK lauko etmonas. Į tai nurodė ir pulko pavadinime buvęs LDK lauko etmono titulas. Ketverių metų Seimui panaikinus lauko etmono titulą, pulko vadu tapo Mykolas Zabiela.

Pulko vadovybės sudėtį reglamentavo karinis statutas, pagal kurį pulko vadovybę sudarė: pulkininkas (pulko vadas), pulkininkas leitenantas (pulko vado pavaduotojas), du majorai, kvartirmeisteris (intendantas), auditorius, du adjutantai, keturi kapitonai (vėliavų vadai), keturi štabskapitonai, aštuoni leitenantai ir aštuoni puskarininkiai (praporščikai).^[5] Apie 17 % pulko karininkų buvo totoriai.^[6]

Nominalūs pulko vadai (šefai):^[7]

• Juozapas Sosnovskis (1775–1789)
• Liudvikas Tiškevičius (1780–1792)
• Mykolas Zabiela (1792–)

Pulkininkai:^[1]

• Kazimieras Romanovskis (1774–1791)
• generolas majoras Antanas Chlevinskis (1791–1793)
• Jokūbas Baranovskis (1793–)
• Steponas Piruskis (greičiausiai buvo tik papulkininkiu).^[2]

Karių algą reglamentavo 1717 m. etatas (nuostatai), kuriame buvo numatytos algų porcijos ir dalinių nuolatinės dislokacijos vietos su gaunamų algų šaltiniais, vadinamosios konsistencijos. Tautinio autoramento daliniuose – husarų, petihorų ir lengvosiose vėliavose – karininkai gaudavo kelių kareivių algai lygų atlyginimą: pulkininkas gaudavo 12 porcijų algą, leitenantas - 6, o iš kiekvienos porcijos buvo išlaikomi du kariai – draugas ir eilinis.^[8]

Mūšiai ir susirėmimai

Pulkas dalyvavo Gegužės 3 d. Konstitucijos gynimo kare (1792 m. ATR-Rusijos kare) ir Kosciuškos sukilime:^[1]

• Zelvos mūšis (1792 m. liepos 4 d.)
• Krupčyčių mūšis (1794 m. rugsėjo 16 d.)
• Lietuvos Brastos mūšis (1794 m. rugsėjo 17 d.)
• Maciejovicų mūšis (1794 m. spalio 10 d.)
• Pragos gynyba (1794 m. lapkričio 4 d.)

Bibliografija

• Gembarzewski, Bronisław (1925). Rodowody pułków polskich i oddziałów równorzędnych od r. 1717 do r. 1831. Towarzystwo Wiedzy Wojskowej.
• Machynia, Mariusz, Rakutis, Valdas, Srzednicki, Czesław (1999). Oficerowie wojska Wielkiego Księstwa Litewskiego. Sztab, kawaleria, artyleria, wojska inżynieryjne i piechota. Księgarnia Akademicka. Wydawnictwo Naukowe. ISBN 83-7188-239-4.

Išnašos

1. Gembarzewski, Bronisław (1925). Rodowody pułków polskich i oddziałów równorzędnych od r. 1717 do r. 1831. Towarzystwo Wiedzy Wojskowej., p. 14.
2. Machynia, Mariusz, Rakutis, Valdas, Srzednicki, Czesław (1999). Oficerowie wojska Wielkiego Księstwa Litewskiego. Sztab, kawaleria, artyleria, wojska inżynieryjne i piechota. Księgarnia Akademicka. Wydawnictwo Naukowe. ISBN 83-7188-239-4., p. 199.
3. Machynia, Mariusz, Rakutis, Valdas, Srzednicki, Czesław (1999). Oficerowie wojska Wielkiego Księstwa Litewskiego. Sztab, kawaleria, artyleria, wojska inżynieryjne i piechota. Księgarnia Akademicka. Wydawnictwo Naukowe. ISBN 83-7188-239-4., p. XXI.
4. Machynia, Mariusz, Rakutis, Valdas, Srzednicki, Czesław (1999). Oficerowie wojska Wielkiego Księstwa Litewskiego. Sztab, kawaleria, artyleria, wojska inżynieryjne i piechota. Księgarnia Akademicka. Wydawnictwo Naukowe. ISBN 83-7188-239-4., p. 198.
5. Machynia, Mariusz, Rakutis, Valdas, Srzednicki, Czesław (1999). Oficerowie wojska Wielkiego Księstwa Litewskiego. Sztab, kawaleria, artyleria, wojska inżynieryjne i piechota. Księgarnia Akademicka. Wydawnictwo Naukowe. ISBN 83-7188-239-4., p. 163.
6. Machynia, Mariusz, Rakutis, Valdas, Srzednicki, Czesław (1999). Oficerowie wojska Wielkiego Księstwa Litewskiego. Sztab, kawaleria, artyleria, wojska inżynieryjne i piechota. Księgarnia Akademicka. Wydawnictwo Naukowe. ISBN 83-7188-239-4., p. 199.
7. Machynia, Mariusz, Rakutis, Valdas, Srzednicki, Czesław (1999). Oficerowie wojska Wielkiego Księstwa Litewskiego. Sztab, kawaleria, artyleria, wojska inżynieryjne i piechota. Księgarnia Akademicka. Wydawnictwo Naukowe. ISBN 83-7188-239-4., p. 200.
8. Rakutis, Vladas (2006). Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenė Baro konfederacijos metais (1768-1772 m.) // Karo archyvas. 2006, 21, p. 6-40. pp. 9–10. ISBN 1392-6489; 2424-6123.