2006 m. Lietuvos šachmatų čempionatas – tai 73-asis Lietuvos vyrų ir 59-asis Lietuvos moterų šachmatų čempionatai.
73-asis Lietuvos vyrų šachmatų čempionatas vyko Vilniuje, 2006 m. kovo 18 – kovo 26 d.[1]
Keturi dalyviai: Vytautas Šlapikas, Gintautas Piešina, Vytautas Vaznonis, Matas Narmontas į čempionatą pateko iš Vilniuje 2006 m. vasario 20-26 d. vykusių čempionato atrankinių varžybų, kuriose jie užėmė 1-4 vietas.[2] [3] Dar 6 dalyviai buvo atrinkti iš 2005 m. Lietuvos vyrų čempionato. Bet čempionate nedalyvavo praėjusių metų čempionė MDM Viktorija Čmilytė bei sidabro medalininkas DM Šarūnas Šulskis.
Varžybos vykdyta ratų sistema (12-ka dalyvių), pagal FIDE šachmatų taisykles. Laiko kontrolė 1 val. 30 min iki partijos pabaigos po kiekvieno ėjimo pridedant po 30 sek.
Laimi dalyvis, surinkęs daugiausiai taškų. Taškų lygybės atveju, vietos nustatomos pagal šiuos papildomus rodiklius:
Žemiau pateikti varžovų tarpusavio susitikimų rezultatai ir turnyrinės padėties dinamika.
1-asis ratas H. Asauskas – G. Piešina 0,5:0,5, V. Sakalauskas – M. Narmontas 1:0, G. Šarakauskas – V. Mališauskas 0,5:0,5, D. Zagorskis – A. Butnorius 0,5:0,5, V. Vaznonis – V. Dambrauskas 0,5:0,5, A. Savickas – V. Šlapikas 0:1.[4]
2-asis ratas G. Piešina – V. Šlapikas 1:0, V. Dambrauskas – A. Savickas 0:1, A. Butnorius – V. Vaznonis 0,5:0,5. V. Mališauskas – D. Zagorskis 0:1, M. Narmontas – G. Šarakauskas 1:0, H. Asauskas – V. Sakalauskas 0,5:0,5. Po dviejų ratų pirmavo V. Sakalauskas, D. Zagorskis ir G. Piešina surinkę po 1,5 taško.[5]
3-iasis ratas V. Sakalauskas – G. Piešina 0,5:0,5, G. Šarakauskas – H. Asauskas 0:1, G. Zagorskis – M. Narmontas 0:1, V. Vaznonis – V. Mališauskas 0:1, A. Savickas – A. Butnorius 0,5:0,5, V. Šlapikas – V. Dambrauskas 1:0.
Po trečiojo rato lyderiais buvo penki šachmatininkai: Vaidas Sakalauskas, Gintautas Piešina, Henrikas Asauskas, Matas Narmontas ir Vytautas Šlapikas, su rinkę po 2 taškus iš 3 galimų.
4-asis ratas G. Piešina – V. Dambrauskas, 05,:0,5, A. Butnorius – V. Šlapikas 0,5:0,5, V. Mališauskas – A. Savickas 0,5:0,5, M. Narmontas V. Vaznonis 0,5:0,5, H. Asauskas – D. Zagorskis 0,5:0,5, V. Sakalauskas – G. Šarakauskas 0,5:0,5.[6]
5-asis ratas G. Šarakauskas – G. Piešina 1:0, D. Zagorskis – V. Sakalauskas 0,5:0,5, V. Vaznonis – H. Asauskas 0 5:0,5 A. Savickas – Matas Narmontas 0,5:0,5, V. Šlapikas – V. Mališauskas 0:1,V. Dambrauskas A. Butnorius 0,5:0,5.
6-asis ratas G. Piešina * A. Butnorius 0:1, V. Mališauskas – V. Dambrauskas 1:0, M. Narmontas – V. Šlapikas 0,5:0,5, H. Asauskas – A. Savickas 0:1, V. Sakalauskas – V. Vaznonis 1:0, G. Šarakauskas –D. Zagorskis 0,5:0,5.
7-asis ratas D. Zagorskis – G. Piešina 0:1, V. Vaznonis – G. Šarakauskas 1:0, A. Savickas – V. Sakalauskas 0,5-0,5, V. Šlapikas – H. Asauskas 1:0, V. Dambrauskas M. Narmontas 0,5:0,5, A. Butnorius – V. Mališauskas 0,5:0,5.
Po 7 ratų: 1-2 vietas užėmė V. Sakalauskas ir V. Mališauskas – po 4,5 taško, 3-6 v.- A. Butnorius, A. Savickas, V. Šlapikas, ir M. Narmontas – po 4. 7-ąją vietą – G. Piešina – 3,5. 8-10 v. – D. Zagorskis, H. Asauskas ir V. Vaznonis – po 3. 11 v. – G. Šarakauskas – 2,5 12 v. – V. Dambrauskas – 2.[7]
8-asis ratas G. Piešina – V. Mališauskas 0:1, M. Narmontas – A. Butnorius 0:1, H. Asauskas – V. Dambrauskas 1:0, V. Sakalauskas – V. Šlapikas 0:1,G. Šarakauskas – A. Savickas 0,5:0,5, D. Zagorskis – V. Vaznonis 1:0.
Po 8 ratų vienvaldžiu lyderiu tapo DM V. Mališauskas, turėjęs 5,5 taško. Pustaškiu buvo atsilikę TM A. Butnorius ir V. Šlapikas.
9-asis ratas V. Vaznonis – G. Piešina 0:1, A. Savickas – D. Zagorskis 0:1, V. Šlapikas – G. Šarakauskas 0:1, V. Dambrauskas – V. Sakalauskas 1:0, A. Butnorius – H. Asauskas 1:0, V. Mališauskas – M. Narmontas 0,5:0,5.
Likus dviem ratams, 35-ąjį kartą dalyvaujantis, kaunietis TM Algimantas Butnorius ir vilnietis DM V. Mališauskas žengė koja kojon ir turėjo sukaupę po 6 taškus iš 9 galimų.[8] Tašku atsilikę sekė D. Zagorskis ir V. Šlapikas. Dar 4 dalyviai turėjo po 4,5 taško. Visi jie dar galėjo pretenduoti į prizines vietas, ar bent į vietą Lietuvos olimpinėje rinktinėje.
10-asis ratas G. Piešina – M. Narmontas 1:0, H. Asauskas – V. Mališauskas 0:1, V. Sakalauskas – A. Butnorius 1:0, G. Šarakauskas – V. Dambrauskas 1:0, D. Zagorskis – V. Šlapikas 0,5:0,5, V. Vaznonis – A. Savickas 0:1
Po 10-ojo rato V. Mališauskas, surinkęs 7 taškus, vėl tapo vienvaldžiu lyderiu ir nuo artimiausio varžovo A. Butnoriaus buvo atsiplėšęs tašku. Dar 5 dalyviai: D. Zagorskis, V. Sakalauskas, V. Šlapikas, G. Piešina ir A. Savickas, turėję po 5,5 taško, dar nebuvo praradę vilties iškovoti sidabro, ar bronzos medalį.
11-asis ratas Paskutiniame rate lyderis V. Mališauskas baltosiomis figūromis sužaidė lygiosiomis su V. Sakalausku, A. Butnorius, taip pat baltosiomis, įveikė G. Šarakauską, D. Zagorskis juodosiomis – V. Dambrauską, o G. Piešina pralaimėjo A. Savickui. Pastarajam ši pergalė užtikrino 4-ąją vietą. V. Šlapiko partija su V. Vaznoniu pasibaigė lygiomis.
Vilnietis DM V. Mališauskas, dviejuose paskutiniuose ratuose žaidęs sėkmingai: pelnė 1,5 taško (iš viso – 7,5) ir tapo Lietuvos čempionu, o kaunietis TM A. Butnorius, surinkęs per paskutinius du ratus pustaškiu mažiau, turėjo tenkintis sidabro medaliu. Po jų sekė du dalyviai surinkę po 6,5 taško. Dėl aukštesnių papildomų rodiklių Dariui Zagorskiui atiteko trečioji vietą, o Airidui Savickui – ketvirtoji.
2006 m. Lietuvos šachmatų čempionato partijos.[neveikianti nuoroda]
59-asis Lietuvos moterų šachmatų čempionatas vyko Šiauliuose, 2006 m. kovo 12 – kovo 19 d.
Čempionate šveicariškąja sistema (9 ratai) varžėsi 22 šachmatininkės.[1] Tarp kurių – net devynios Šiaulių sportininkės.[10] Iš praėjusių metų prizininkių nedalyvavo 2005 m. moterų čempionė Simona Limontaitė.
Pirmajame rate tik K. Apanavičiūtės susitikimas su – H. Juciūte baigėsi taikiai. Kiti buvo rezultatyvus ir baigėsi taip: A. Balčaitė – D. Daulytė 0:1, Ž. Šarakauskienė – I. Baltramiejūnaitė 1:0, V. Benkunskienė – D. Batytė 0:1, J. Žiogaitė – M. Dapkevičiūtė 1:0, E. Juciūtė – E. Šaulytė 0:1, A. Juknevičiūtė – B. Laurušaitė 0:1, G. Paulauskaitė – I. Karsokaitė 1:0, R. Prišmontaitė – L. Gabrilavičiūtė 0:1, I. Žalimaitė – G. Šetikienė 0:1, K. Tulabaitė – D. Batkovskytė 0:1.[11]
Po penktojo rato, surinkusi 4,5 taško, vienvalde lydere tapo D. Daulytė. Pustaškiu atsiliko J. Žiogaitė, tašku – D. Batytė ir Ž. Šarakauskienė.[12]
Po 7-ojo rato lydere išliko D. Daulytė, turėjusi 6,5 taško. Tašku buvo atsilikusi D. Batytė, dviem – Ž. Šarakauskienė, J. Žiogaitė bei G. Šetikienė.[13]
Surinkusi 8,5 taško iš 9 galimų, čempionato nugalėtoja tapo šiaulietė Deimantė Daulytė. Lietuvos moterų čempionės titulą ji iškovojo pirmą kartą. Antrąją vietą (7 taškai) čempionate laimėjo plungiškė Daiva Batytė. Toliau sekė: Jovita Žiogaitė ir panevėžietė Živilė Šarakauskienė, surinkusios po 6 taškus.
{{cite web}}
1941, 1943, 1945,