Žemosios Panemunės piliakalnis – piliakalnis Šakių rajono savivaldybės teritorijoje, prie Žemosios Panemunės miestelio (Kriūkų seniūnija). Šalia to paties kelio 1931 Rupinai–Jadagoniai–Pavilkijys–Kriūkai , 0,7 km į pietryčius stūkso Žemosios Panemunės II piliakalnis.
Piliakalnis yra ant kairiojo Nemuno kranto aukštumos kyšulio. Iš šiaurės supa Nemuno slėnis, kuriuo greta piliakalnio praeina Zapyškio–Kriūkų kelias, o iš vakarų ir pietų plyti gili dauba. Aikštelė keturkampė, pailga rytų–vakarų kryptimi, 49x18 m dydžio. Jos rytų gale supiltas 3,5 m aukščio, 21 m pločio pylimas, kurio išorinis 5 m aukščio šlaitas leidžiasi į 4 m pločio, 1 m gylio griovį. Žemės pylimui imtos iš 20 m pločio įdubos priešais pylimą. Vakariniame piliakalnio šlaite, 4 m žemiau aikštelės yra trikampė 10 m ilgio, 10 m pločio terasa. Piliakalnio šlaitai statūs, 25–30 m aukščio. Šiaurinis šlaitas, aikštelė ir pylimas beveik visiškai iškirsti, kita apaugę lapuočiais.
Į pietryčius nuo piliakalnio, 7 ha plote yra papėdės gyvenvietė (tyrinėta 1997 m.), kurioje rasta graikiška Romos imperatoriaus Marko Aurelijaus moneta, pasaginių segių ir jų dalių, apyrankės ir antkaklės fragmentai, susilydžiusio žalvario fragmentų, grublėtos ir lygios keramikos.
Piliakalnis datuojamas I tūkst. – II tūkst. pradžia.[1]
Į piliakalnio viršūnę nuo Zapyškio–Kriūkų kelio veda mediniai laiptai. Aikštelėje įrengta nedidelė poilsiavietė, iš jos atsiveria puikus vaizdas į Nemuno slėnį. 2015 m. atlikti piliakalnio tvarkymo darbai: įrengti nauji tvirti ąžuoliniai laiptai su turėklais, smulkia skaldele išpilti takai, pastatyti ąžuoliniai suolai, įrengti ąžuoliniai terasiniai laiptai, vedantys į piliakalnio gynybinį griovį bei pylimą.
Aplinkiniai piliakalniai