Šveicarijos geografija

Šveicarijos geografija
Žemynas	Europa
Regionas	Vakarų Europa
Plotas	41 293 km² 95,8 % žemės 4,2 % vandens
Pakrantė	0 km
Sienos	Italija 734 km Prancūzija 572 km Vokietija 346 km Austrija 165 km Lichtenšteinas 41 km
Aukščiausias taškas	Diufūro kalnas 4 634 m
Žemiausias taškas	Madžorė 193 m
Ilgiausia upė	Reinas 376 km
Didžiausias ežeras	Ženevos ežeras 345,31 km²

Šveicarija – valstybė Vidurio Europoje. Priskiriama Vakarų arba Vidurio Europai. Neturi tiesioginio priėjimo prie jūros.

Šiaurėje ribojasi su Vokietija (334 km), rytuose su Austrija (165 km) ir Lichtenšteinu (41 km), pietuose su Italija (741 km), vakaruose su Prancūzija (572 km). Šalies teritorijos ilgis iš vakarų į rytus 348 km, plotis iš šiaurės į pietus 220 km.

Paviršius

Alpių valstybė. Paviršiaus formos % teritorijos: Šveicarijos Alpės 58, Vidurio plokščiakalnis, arba Šveicarijos plynaukštė 31, Šveicarijos Jūra 11. Vidutinis šalies aukštis 935 m virš jūros lygio.

Klimatas

Būdingas vidutinių platumų pereinantis iš jūrinio į žemyninį šiaurės vakaruose (Atlanto vandenyno poveikis), vidutinių platumų beveik žemyninis rytuose ir šiaurės rytuose, Viduržemio jūros Tičino kantono pietuose, primenantis mediteraninį palei Ženevos ežerą, nivalinių dykumų ir alpinių pievų kalnuose.

Dirvožemis

Slėniuose ir žemesniuose kalnų šlaituose paplitę miškų rudžemiai, aukščiau kalnų jauriniai dirvožemiai. Ženevos ežero pakrantei būdingi skeletiniai dirvožemiai.

Augalija

Plačialapių miškuose paplitę ąžuolai, bukai, klevai, kaštonai, spygliuočių – eglės, pušys, kėniai, maumedžiai, palei Ženevos ežerą – palmės, magnolijos, akacijos, riešutmedžiai.

Gyvūnija

Kalnų miškuose veisiasi stirnos, elniai, lūšys, lapės, gemzės, kalnuose – starai, švilpikai, akmenų ožiai, kalnų ereliai. Upėse ir ežeruose paplitę upėtakiai, kai kuriose upėse – lašišos.

Nuorodos

• Geographie der Schweiz auf swissworld.org