Belgijos geografija

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Belgijos geografija
Žemynas	Europa
Regionas	Vakarų Europa
Plotas	30 689 km² 93,5 % žemės 6,5 % vandens
Pakrantė	66,5 km
Sienos	Prancūzija 620 km Vokietija 161 km Liuksemburgas 148 km Nyderlandai 450 km
Aukščiausias taškas	Botranžas 694 m
Žemiausias taškas	Vernė -3 m
Ilgiausia upė	Šeldė 200 km
Didžiausias ežeras	L’O d’Heras 6,17 km²

Belgija – valstybė Vakarų Europoje. Šiaurės vakaruose krantus skalauja Šiaurės jūra. Šiaurėje ribojasi su Nyderlandais (450 km), rytuose su Vokietija (161 km) ir Liuksemburgu (148 km), pietuose ir pietvakariuose su Prancūzija (620 km). Šalies teritorijos ilgis iš šiaurės vakarų į pietryčius 286 km, plotis iš šiaurės į pietus 226 km; teritorija primena netaisyklingą trikampį. Į bendrą plotą įeina Barlės ir Hertogo eksklavas Nyderlandų teritorijoje – 7 km², 2,1 tūkst. gyventojų.

Paviršius

Lygumų kraštas, vidutinis šalies aukštis 160 m virš jūros lygio. Pagal geologinę sąrangą ir paviršiaus savybes Belgijos teritorija skirstoma į tris pagrindines dalis: Žemesniąją Belgiją (iki 100 m virš jūros lygio) – žemumas, Vidurinę Belgiją (100–200 m virš jūros lygio) – liosinę centrinę plynaukštę, Aukštesniąją Belgiją (per 200 m virš jūros lygio) – aukštumas ir neaukštus kalnus.

Pajūryje 30–40 m aukščio smėlio kopos ir pakrantės pylimas atitveria nuo jūros polderius – buvusias pelkes ir lagūnas, atkovotas iš jūros. Pakrantės pylimas supiltas XIII−XV a.

Plokščios Flandrijos ir Kempeno žemumos šiaurės vakaruose nepakyla aukščiau kaip 100 m virš jūros lygio ir padengtos upinėmis ir jūrinėmis kvartero nuogulomis (smėliai, moliai). PietuoseFlandrijos žemuma pereina į Kemelio kalvas.

Šiaurės vakarinės dalies paviršius aukštėja rytų ir pietryčių kryptimis ir pereina į kalvotas ir derlingas lygumas ir plynaukštes – Brabanto ir Hazpengo kalvas, Kempeno plynaukštę, Flandrijos Ardėnus. Būdingi platūs slėniai, daubos, olos, grotos. Maso ir jo intako Sambro slėniai skiria lygumas ir plynaukštes nuo Ardėnų kalnų masyvo.

Klimatas

Būdingas Atlanto jūrinis, Ardėnuose su žemyninio klimato bruožais. Švelnios žiemos ir vėsios vasaros dėl oro pernašos nuo Atlanto. Vakarinėje dalyje sniegas beveik neišsilaiko: žiemą dažni rūkai, ypač Ardėnuose. Gente vidutiniškai per metus būna 105, Antverpene 130, Briuselyje 150, Ardėnuose iki 200 lietingų dienų. Vidutinė oro temperatūra sausį ir liepą °C (vidutinis daugiametis kritulių kiekis mm): Ostendė +3,5 ir +16,5 (775), Gentas +4 ir +18,5 (720), Briuselis (+2,5 ir +17,5 (835), Ardėnai -1 ir +15 (1250).

Vidaus vandenys

Tankus hidrografinis tinklas. Svarbiausios upės Masas ir jo intakas Sambras, Šeldė ir jos intakas Lejė išteka iš Prancūzijos, o įteka į Šiaurės jūrą ir Reiną. Upės nesraunios, žiemą neužšąla ir tinka laivybai. Upės sujungtos laivybiniais kanalais. Ardėnuose daug patvenktinių ežerų; didžiausias Tajo dirbtinis ežeras – 3,7 km².

Visas laivybinių vidaus vandenų ilgis 2 040 km, iš jų regualiaraus naudojimo 1 530 km. Laivybos kanalų ilgis 860 km (užima antrą vietą pasaulyje po Nyderlandų pagal laivybos kanalų tankį. Kanalų sistema, jungianti Maso ir Šeldės upių baseinus su Šiaurės jūra.

Dirvožemis

Vyrauja velėniniai jauriniai ir rusvieji miškų dirvožemiai.

Augalija

Plačialapių miškų zona, nors natūralios augalijos beveik neliko. Paplitę ąžuolų ir bukų miškai, tai pat auga skroblai, alksniai, beržai, iš spygliuočių pušys ir eglės. Daugiausia miškų Ardėnuose. Flandrijai būdingas kultūrinis kraštovaizdis bokažas – laukai ir pievos suskirstyti į nedidelius plotus miškų ir krūmų juostomis, giraitėmis, sodais.

Dirbamoji žemė 1985 m. užėmė 24 %, 2003 m. 28 %, miškai 1975 m. 18 %, 2003 m. 22 %, pievos ir ganyklos 1985 m. 21 %, 2003 m. 18 % šalies teritorijos.

Gyvūnija

Miškuose veisiasi taurieji elniai, stirnos, šernai, kiaunės, kiškiai, iš paukščių – fazanai, kurapkos, slankos.

Aplinkosauga

Aplinkos tarša dėl mažos erdvės ir didelio gyventojų tankio; rūgštieji lietūs, komunalinės atliekos, lakieji organiniai junginiai. Vėl didėjanti atmosferos tarša azoto junginiais ir anglies dioksidu. Išmesta į atmosferą tūkst. t 1980, 1985, 1995 ir 2000: sieros dioksido – 828, 400, 246, 190, azoto oksidų – 442, 325, 327 ir 360. Atmosferos užterštumas anglies dioksidu mln. t: 1980 – 126, 1985 – 103, 1995 – 114, 2000 – 119. Didelė kasmetė tarša anglies monoksidu (~950 tūkst. t), metano dujomis (–600 tūkst. t), lakiaisiais organiniais junginiais (~270 tūkst. t).