Šv. Bartolomėjaus sala

Šv. Bartolomėjaus sala Saint Barthélemy
Laiko juosta: (UTC-4) ------ vasaros: (UTC)
Valstybė	Prancūzija
Administracinis centras	Gustavija
Parapijos	2
Kvartalai	40
Oficialios kalbos	prancūzų
Prezidentas	Emmanuel Macron
Regioninės savivaldybės prezidentas	Bruno Magras
Gyventojų (2011 m.)	9 035
Plotas	25 km²
Tankumas (2011 m.)	361 žm./km²
Tel. kodas	+590
Tinklalapis	[1]
Vikiteka	Šv. Bartolomėjaus salaVikiteka

Šv. Bartolomėjaus sala arba Sen Bartelmi (pranc. Saint-Barthélemy), oficialiai – Šv. Bartolomėjaus teritorinė bendrija (Collectivité territoriale de Saint-Barthélemy), paprastai vadinama Sen Bartu (St. Barts, St. Barths) yra viena Mažųjų Antilų sala, Prancūzijos užjūrio bendrija. Sala užima 21 km². 2006 m. saloje gyveno 8 255 gyventojai. Sostinė – Gustavija.

Istorija

Žiūrėti: Karibų jūros regiono istorija, Prancūzijos Vakarų Indijos, Švedijos Vakarų Indijos

Salą 1493 m. atrado Kristupas Kolumbas. Joje gyvenę tainai salą vadino Ouanalao, tačiau Kolumbas jai suteikė Šv. Bartolomėjaus vardą. Kolonizacija prasidėjo 1648 m., kai atsikėlė 50–60 prancūzų naujakurių iš Sent Kitso, tačiau jie buvo išvyti karibų antpuolių. Sala priklausė Prancūzijos Vakarų Indijų kompanijai, o 1674 m. tapo Prancūzijos valda.

1758 m. salą buvo trumpam užėmę britai, o 1784 m. Prancūzijos karalius Liudvikas XVI ją perleido Švedijai. Švedai Šv. Bartolomėjuje įkūrė klestintį Gustavijos uostą. Vergovė saloje veikė iki 1847 m. Po 1877 m. referendumo, Švedija grąžino salą Prancūzijai. Ji buvo prijungta prie Gvadelupos kolonijos. Nuo XX a. vid. ekonominę padėtį Šv. Bartolomėjuje pagerino suklestėjęs turizmas.

2007 m. Šv. Bartolomėjaus sala atsiskyrė nuo Gvadelupos ir tapo Prancūzijos užjūrio bendrija su savo atstovu parlamente Paryžiuje.

Geografija

Šv. Bartolomėjaus salos žemėlapis

Šv. Bartolomėjaus sala yra Mažųjų Antilų salyne, Pavėjinių salų grupėje, 250 km į rytus nuo Puerto Riko. Sala yra tarp Angilijos ir Šv. Martyno salų šiaurės vakaruose, Sent Kitso ir Nevio pietuose, Sabos ir Sint Eustatijaus pietvakariuose. Be pagrindinės Šv. Bartolomėjaus salos valdą sudaro dar daug smulkių aplinkinių salelių ir uolų (Foršu, Ševro, Koko, Fregatų, Tok Ver ir kt.).

Salos kranto linija raižyta, o paviršius kalvotas (aukštis iki 286 m, Vitė k.). Centrinėje dalyje yra Grande Saline ežeras. Sala skirstoma į pavėjinę ir priešvėjinę puses. Būdinga krūmokšnių augmenija.

Klimatas tropinis, temperatūra svyruoja tarp 25–30 °C. Vidutinis metinis kritulių kiekis ~1000 mm. Rytinė pusė drėgnesnė, nei vakarinė. Lietingasis laikotarpis būna nuo gegužės iki lapkričio.

Salos reginys

Gustavijos bažnyčia

Ekonomika

Svarbiausia ūkio šaka – turizmas. Šv. Bartolomėjaus sala garsėja kaip turtuolių rojus. Taip pat vystoma prekyba Gustavijos laisvajame uoste. Dėl skurdžios dirvos žemės ūkis išvystytas menkai, dauguma produkcijos įvežama.

Salą lanko kruiziniai laivai, jachtos. Yra vietinis, gana pavojingas Gustavo III oro uostas. Gyvenvietes jungia kelių tinklas.

Gyventojai

Dauguma gyventojų yra baltieji (prancūzai, anglai, švedai ir kt.), taip pat mišrios kilmės (mulatai, metisai), yra juodaodžių.

Oficiali kalba yra prancūzų. Taip pat plačiai vartojama anglų kalba, kreolinės prancūzų kalbos šnektos.

Dauguma tikinčiųjų – Romos katalikai. Yra protestantų, Jehovos išpažinėjų.

Nuorodos

• CŽV statistika Archyvuota kopija 2012-10-29 iš Wayback Machine projekto.
• Oficiali svetainė
• Wikivoyage gidas