| Škotai
|
Škotų dūdmaišininkai tradiciniais rūbais
|
| Gyventojų skaičius
|
20 mln.
|
| Populiacija šalyse
|
![]() Škotija:
4 459 071 (2001 m.)
 JAV:
9 365 490
 Kanada:
4 719 850[1]
 Australija:
1 501 204[2]
 Anglija:
795 000
 Argentina:
100 000
|
| Kalba (-os)
|
škotų gėlų, anglų, škotų
|
| Religijos
|
protestantizmas, katalikybė
|
| Giminingos etninės grupės
|
airiai, menksiečiai, valai, bretonai, kornai, anglai, norvegai, islandai, fareriečiai, Alsterio škotai
|
Škotai (škot. gėl. Gàidheal) – šiaurinėje Didžiosios Britanijos dalyje bei šalia esančiose salose gyvenanti tauta. Škotų tauta pradėjo formuotis po to, kai V–VI a. į piktų apgyvendintą kraštą atsikėlė keltai gėlai iš Airijos.[3] Gėlai IX a. sukūrė Albos (Albano) karalystę, vėliau tapusią Škotijos karalyste. Dėl to škotais paprastai laikomi ir škotų gėlų kalba kalbantys Škotijos kalnų gyventojai.
Škotų emigrantų palikuonys taip pat gyvena JAV, Kanadoje (4 mln.), Australijoje (0,5 mln.), Naujojoje Zelandijoje. Daugiausiai kalba anglų kalba. Nedidelė dalis kalba gėlų kalba ir škotų kalba (Lallans). Tikinčiųjų didžioji dalis protestantai, apie 15 proc. – katalikai.
Išnašos
