Virungos virtinę sudaro aštuoni ugnikalniai, nusidriekę 58 km ruože. Šeši iš jų yra nebylūs, užgesę; kiti du, stovintys kalnyno gale, – veikiantys, jie nuolatos smilksta grasindami išsiveržti.
Niamuragira („vadas“) yra vienas aktyviausių pasaulio ugnikalnių. Pirmasis jo išsiveržimas užfiksuotas 1894 m., nuo tada jis išsiveržė dar keliskart. Per įspūdingą 1938–1940 m. išsiveržimą lava iš ugnikalnio šoninio telkinio nutekėjo 24 km, iki Kivu ežero. Netekusi daug lavos, įgriuvo Niamuragiros viršūnė – liko didžiulis, daugiau nei 2 km skersmens, krateris. Įspūdingas krateris vainikuoja ir kaimyninio veikiančio Niragongo ugnikalnio viršūnę. 1977 m. beveik tobulame jo kūgyje prasivėrė penki plyšiai, pro juos pasipylė išsilydžiusi lava. Tekėdama kalno šlaitais, ji viską savo kelyje sunaikino.
Aukščiausias iš užgesusių ugnikalnių – Karisimbis (4507 m). Jo vardas kilęs iš žodžio nsimbi, reiškiančio „balta kriauklelė“ – tai sniego, dažnai dengiančio kalno viršūnę, užuomina. Kaimyninio Visokė šlaitai apgyventi kalnų gorilų. Sabinio, esantis rytiniame Virungos virtinės gale, turi kelias viršūnes, kurių aukščiausioje susieina Kongo Demokratinės Respublikos, Ruandos ir Ugandos sienos.
Virungos kalnuose tebeveša bambuko tankumynai, o kylant aukščiau, marguoja medžių, krūmų ir žolėtų progumų durstinys. Didesniame nei 3000 m aukštyje tarpsta įspūdingo dydžio viržiai, lobelijos ir žilės, o peržengus 4000 m ribą, lieka tik samanos, žolės ir kerpės. Šioje įvairioje augmenijoje gyvena 180 rūšių paukščių ir daugiau kaip 60 rūšių žinduolių. Be to, Virungos kalnų miškai – kalnų gorilų buveinė.
Virungos viršūnių sąrašas
Karisimbis, Ruanda/Kongo Demokratinė Respublika (4507 m)