MBA ir magistro studijos gali esmingai skirtis. MBA gali būti tik profesinė kvalifikacija, liudijanti apie praktines žinias, o ne akademinis laipsnis ar vardas. Magistrantūra – plačios teorinės studijos, kurias baigus, suteikiamas akademinis laipsnis, kurį įgijus suteikiama teisė stoti į doktorantūrą. Magistro studijoms baigti yra būtinas magistro darbas. MBA kvalifikacijos atveju tai ne visada būtina. Magistrantūros studijos – antrosios pakopos studijos (bakalauro – pirmosios), MBA – specialiosios profesinės studijos.[2]
MBA studijos taip pat dažnai skirstomos į:
EMBA (Executive MBA) – tai verslo administravimo studijos aukščiausio lygio vadovams. Paprastai su bent 10-12 metų darbinės patirties
IMBA (International MBA) – verslo administravimo studijos, kuriose didelis dėmesys skiriamas tarptautinei arenai, kultūriniams skirtumas, didelių pasaulinių korporacijų valdymui.
Specialūs programos reikalavimai, pvz., aukštasis išsilavinimas (bakalauro, specialisto, magistro ir prilygintas jiems diplomas).[3]
Tyrimai rodo, kad baigusieji prestižinę INSEAD verslo mokyklą Prancūzijoje ir pradėjusieji dirbti finansų srityje po trejų metų vidutiniškai uždirba 280.000 Lt per metus (priešmokestinė suma). Tie, kurie pasirenka konsultacijų verslą ir gamybą, gauna kiek mažiau – 250.000 Lt.[2]
MBA pasaulyje laikomas universaliausiu verslo išsilavinimu ir viena geriausių investicijų į didesnio uždarbio perspektyvas. Todėl rinkoje programą stengiasi pasiūlyti daugelis verslo mokyklų, o darbdaviams absolventus tenka rinktis ir vertinti pagal mokyklos reputaciją, atsižvelgti į programos akreditaciją federacijoje ar vertinti programas pagal mokyklos partnerių vardus.[5]
Bet ne visi tokias programas vertina teigiamai. Pavyzdžiui, Henris Mintsbergas yra kritiškai atsiliepęs apie Verslo administravimo magistro studijas, kurios, jo teigimu, „paruošia žmones vadovauti niekam“, neparengia vadovų, galinčių gerai klausytis kitų.[6]
