Vasario 22

Sausio – Vasaris – Kov
Pr	A	T	K	Pn	Š	S
			1	2	3	4
5	6	7	8	9	10	11
12	13	14	15	16	17	18
19	20	21	22	23	24	25
26	27	28	29
2024

Vasario 22 yra 53-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 312 dienų (keliamaisiais metais – 313).

Informacija

Šventės

• JAV – prezidento Džordžo Vašingtono gimimo diena (tradiciškai);
• Sent Lusija – Nepriklausomybės diena.

Vardadieniai

Darginė – Darginas – Darvainas – Darvyda – Darvydas – Darvydė – Darvilas – Darvilė – Elvas – Elvinas – Elvys – Gintautė – Margarita

Šią dieną Lietuvoje

Įvykiai

• 1387 – Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Jogaila patvirtino raštą, kuriuo skelbiamas prievartinis katalikybės palaikymas, draudžiamos katalikų santuokos su stačiatikiais;
• 1906 – Filadelfijoje sušauktas pirmasis Amerikos lietuvių seimas;
• 1941 – Valstybinis dainų ir šokių ansamblis „Lietuva“ surengė pirmąjį koncertą. Pirmasis meno vadovas – kompozitorius ir dirigentas Jonas Švedas;
• 2001 – Vilniaus arkivyskupui metropolitui Audriui Juozui Bačkiui Vatikane įteiktas kardinolo žiedas.

Gimimo dienos

• 1866 m. – Kazimieras Pakalniškis, kunigas, prozininkas, „“Žemaičių ir Lietuvos apžvalgos" redaktorius.
• 1871 m. – Petras Suknelevičius – Sulkevičius, knygnešys, Lietuvos revoliucinis veikėjas (m. 1939 m.).
• 1873 m. – Janis Endzelynas, latvių kalbininkas, vienas žymiausių baltistų (m. 1961 m.).
• 1880 m. – Juozas Gabrys-Paršaitis, Lietuvos teisininkas, žurnalistas, redaktorius, visuomenės veikėjas, lietuvių literatūros istorikas (m. 1951 m.).
• 1891 m. – Vilius Jomantas, Lietuvos tapytojas, grafikas (m. 1960 m.).
• 1900 m. – Kazimieras Gečys, Lietuvos katalikų kunigas, istorikas, teologijos (1935 m.) ir filosofijos daktaras (m. 1986 m.).
• 1907 m. – Motiejus Lukšys, Lietuvos pedagogas, rašytojas (m. 1996 m.).
• 1910 m. – Tadas Adomonis, Lietuvos dailėtyrininkas, meno istorikas, prozininkas (m. 1987 m.).
• 1913 m. – Antanas Andraitis, Lietuvos veterinarijos gydytojas, biomedicinos mokslų daktaras (m. 1996 m.).
• 1921 m. – Petras Vladas Danisevičius, Lietuvos teisininkas (m. 2014 m.).
• 1930 m. – Vytautas Baltakis, lietuvių geologas, geochemikas, fizinių mokslų daktaras.
• 1932 m. – Ignas Laurušas, dailininkas architektas (m. 1974 m.).
• 1934 m. – Vytautas Laimutis Četkauskas, muzikos mokytojas ir chorvedys.
• 1935 m. – Marytė Savickienė, Lietuvos ir Akmenės rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1936 m. – Antanas Baskas, Lietuvos politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1940 m.:
  • Henrikas Giedraitis, Lietuvos krepšinio žaidėjas ir treneris (m. 2022 m.).
  • Vidmantas Puplauskis, Lietuvos žurnalistas, kino ir televizijos filmų scenaristas, režisierius (m. 2022 m.).
• 1947 m. – Stasys Brundza, Lietuvos automobilininkas, verslininkas.
• 1949 m. – Nikolajus Dorofejevas, Lietuvos ir Širvintų rajono savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1950 m.:
  • Arvydas Alekna, teisininkas, Lietuvos ir Panevėžio rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
  • Nijolė Ošurkovienė-Mačiulaitytė, Lietuvos dailininkė tekstilininkė, pedagogė.
• 1951 m.:
  • Augenija Julė Kasparevičienė, Lietuvos ir Šakių rajono politinė bei visuomenės veikėja.
  • Simas Salickas, Lietuvos ir Alytaus rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1952 m. – Larisa Šiaulienė-Mantulina, akordeonistė, muzikos mokytoja ir chorvedė.
• 1953 m.:
  • Romas Kalanta, lietuvių disidentas, pagarsėjęs savo susideginimu protestuojant prieš TSRS valdžią Lietuvoje (m. 1972 m.).
  • Vladas Turla, sportininkas, pirmas Lietuvos olimpietis šaudymo sporte, Biržų garbės pilietis.
• 1954 m. – Kazys Aleksiūnas, Lietuvos ir Vilniaus rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1956 m. – Valdemaras Novickis, Lietuvos rankininkas, olimpinis čempionas, rankinio treneris (m. 2022 m.).
• 1957 m.:
  • Arvydas Malcys, Lietuvos kompozitorius, violončelininkas.
  • Sigitas Valančius, pedagogas, Lietuvos ir Marijampolės savivaldybės profsąjungų ir politinis veikėjas.
• 1958 m. – Janina Dereškevičienė, Lietuvos ir Marijampolės politinė bei visuomenės veikėja.
• 1959 m. – Gediminas Kazlauskas, politikas, Lietuvos aplinkos ministras, statybos projektų vadybininkas.
• 1960 m.:
  • Eugenijus Ališanka, lietuvių poetas, vertėjas, eseistas.
  • Rimas Stankevičius, Lietuvos sporto, politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1964 m. – Romas Jankauskas, žurnalistas, Alytaus miesto politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1967 m. – Virginijus Mažuika, Lietuvos karininkas, pulkininkas, inžinierius ekonomistas.
• 1969 m. – Arūnas Mičiulis, Lietuvos ir Vilkaviškio rajono politinis veikėjas.
• 1970 m. – Algis Balsevičius, Lietuvos ir Panevėžio politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1981 m. – Aurimas Kučys, Lietuvos futbolininkas. 2003 metais užėmė 3 vietą geriausio Lietuvos čempionato žaidėjo rinkimuose.
• 1982 m. – Žygimantas Jonušas, Lietuvos krepšininkas, rugtyniaujantis Vokietijos Hageno „Phoenix“ komandoje atakuojančio gynėjo ir lengvojo krašto pozicijose.
• 1983 m.:
  • Darius Miceika, Lietuvos futbolininkas, šiuo metu žaidžiantis Liepojos „Metalurgs“ klube. Kviečiamas į nacionalinę rinktinę.
  • Povilas Mykolaitis, lietuvių lengvaatletis, šuolininkas į tolį. Lietuvos čempionas. Jam priklauso antras šuolio į tolį rezultatas Lietuvos istorijoje, 8.13, pasiektas 2005 m. Kaune, ir aštuntas rezultatas trišuolio rungtyje, 16.38, pasiektas 2008 m. Kaune.

Mirtys

• 1730 m. – Jonas Kazimieras Sapiega vyresnysis, LDK didikas, Sapiegų giminės atstovas, Abiejų Tautų Respublikos bei Rusijos karvedys, Lietuvos didysis etmonas (1708–1709 m.), Rusijos generolas feldmaršalas (1726 m.).
• 1840 m. – Adomas Belkevičius, Lietuvos anatomas, botanikas, medicinos daktaras (g. 1798 m.).
• 1907 m. – Marija Dambravičienė-Daukšiūtė, lietuviškų knygų platintoja^[1] (g. 1842 m.).
• 1934 m. – Karolis Petruškevičius, siuvėjas ir knygnešys (g. 1858 m.).
• 1940 m. – Dovas Zaunius, teisininkas, Mažosios Lietuvos politinis veikėjas, Lietuvos diplomatas (g. 1892 m.).
• 1945 m. – Mykolas Romeris, teisėtyrininkas konstitucionalistas, profesorius, universiteto rektorius, Lietuvos konstitucinės teisės mokslo kūrėjas, vienas iš Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo Sąjūdžio ideologų (g. 1880 m.).
• 1992 m. – Marija Juozapaitytė-Kelbauskienė, Lietuvos baleto artistė, pedagogė (g. 1912 m.).
• 2000 m. – Justinas Lukošius, teisininkas, Vokietijos lietuvių visuomenės veikėjas (g. 1909 m.).
• 2015 m. – Jadvyga Petkevičienė, Lietuvos antisovietinės rezistencijos dalyvė, pokariu buvusi partizanė, Sąjūdžio Šiaulių skyriaus aktyvistė, viena iš pasirašiusiųjų 45 pabaltijiečių memorandumą (g. 1928 m.).
• 2022 m. – Henrikas Giedraitis, Lietuvos krepšinio žaidėjas ir treneris (g. 1940 m.).^[2]
• 2024 m.:
  • Rūta Kanopkaitė, Lietuvos žurnalistė (g. 1949 m.).^[3]
  • Leonas Laimutis Mardosas, Lietuvos architektas (g. 1929 m.).^[4]

Šią dieną pasaulyje

Įvykiai

• 1295 m. pr. m. e. – Ramzio II karūnacija;
• 1281 – Martynas IV tampa popiežiumi;
• 1288 – Mikalojus IV tampa popiežiumi;
• 1819 – Ispanija pardavė JAV Floridą už 5 milijonus dolerių.
• 1882 – Atkurta Serbijos karalystė;
• 1901 – Levas Tolstojus atskirtas nuo stačiatikių bažnyčios už „piktžodžiavimą“.
• 1948 – Čekoslovakijos revoliucijos pradžia;
• 1958 – Egiptas ir Sirija susijungė, suformuodami Jungtinę Arabų Respubliką;
• 1969 – Paskutinį kartą visi keturi Bitlai buvo kartu įrašų sesijoje;
• 1974 – Samuelis Baikas (Samuel Byck) nesėkmingai pasikėsina į JAV prezidentą Ričardą Niksoną;
• 1979 – Sent Lusija paskelbta nepriklausoma valstybe;
• 1997 – Škotijos Roslino instituto mokslininkai pranešė apie klonuotos avelės Doli gimimą.
• 2006 – Al Askari mečetės (Irakas) bombardavimas.

Gimimo dienos

• 1732 m. – Džordžas Vašingtonas, pirmasis konstitucinis Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas (1789–1797)^[5] bei JAV nepriklausomybės karo metu vadovavo Kontinentinei armijai (1775–1783). Jo vaidmuo revoliuciniuose procesuose ir po jų sekusiame nepriklausomybės paskelbime ir Jungtinių Amerikos Valstijų suformavime buvo svarbus. Amerikiečių jis yra laikomas „šalies Tėvu”.^[5] (m. 1799 m.).
• 1756 m. – Georg Friedrich von Martens, vokiečių teisininkas, teisėtyrininkas tarptautininkas bei teoretikas, Gėtingeno universiteto profesorius, diplomatas (m. 1821 m.).
• 1788 m. – Artūras Šopenhaueris, Lenkija – 1860 m. rugsėjo 21 d.) – gyvenimo filosofijos atstovas, vienas svarbiausių XIX a. filosofų, išgarsėjęs savo darbu „Die Welt als Wille und Vorstellung“ (vertimas į lietuvių kalbą: „Pasaulis kaip valia ir vaizdinys“, 1995).
• 1840 m. – Augustas Bebelis, Vokietijos politinis veikėjas (m. 1913 m.).
• 1856 m. – Frankas Bilingsas Kelogas, JAV valstybės veikėjas, diplomatas, Nobelio taikos premijos laureatas (m. 1937 m.).
• 1857 m.:
  • Heinrichas Rudolfas Hercas, įžymus vokiečių fizikas (m. 1894 m.).
  • Robert Baden-Powell, Didžiosios Britanijos armijos karininkas, skautų organizacijos įkūrėjas (m. 1941 m.).
• 1889 m. – Robinas Džordžas Kolingvudas, anglų filosofas, istorikas, archeologas. Vienas žymiausių senovės Britanijos tyrinėtojų (m. 1943 m.).
• 1890 m. – Alfred Verdroß-Droßberg, austrų teisininkas, teisėtyrininkas tarptautininkas, diplomatas, Vienos universiteto profesorius (m. 1980 m.).
• 1891 m. – Vlasas Čiubaris, tarybinis partinis ir valstybės veikėjas, buvęs TSKP CK Politinio biuro narys, vienas holodomoro Ukrainoje organizatorių, pats žuvęs nuo stalininių represijų (m. 1939 m.).
• 1900 m. – Luis Buñuel Portolés, ispanų kino režisierius, didžiąją gyvenimo dalį gyvenęs ir kūręs Meksikoje, Prancūzijoje ir kitur. Bunjuelis pagarsėjo siurrealistiniais filmais, visuomenės bei religijos kritika (m. 1983 m.).
• 1903 m. – Michailas Leontovičius, rusų fizikas teoretikas (m. 1981 m.).
• 1918 m. – Robertas Pershing Wadlow, aukščiausias žmogus medicinios istorijoje. Jis išaugo iki 274 cm ūgio ir svėrė 222,26 kilogramus. Toks jo ūgis buvo prieš mirštant, kai jam buvo tik 22 metai. Net prieš mirtį, nebuvo jokių ženklų, kad vaikino augimas sustotų (m. 1940 m.).
• 1921 m. – Žanas Bedelis Bokasa, Centrinės Afrikos Respublikos diktatorius, pasiskelbęs save imperatoriumi, šalį valdė 1966–1979 m. (m. 1996 m.).
• 1936 m. – John Michael Bishop, 1989 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas^[6].
• 1943 m.:
  • Horstas Kėleris, priklausė CDU partijai, vokiečių ekonomistas, vokiečių politikas, nuo 2004 m. liepos 1 d. iki 2010 m. gegužės 31 d. Vokietijos federalinis prezidentas.
  • Vinfrydas Drochneris, vokiečių agronomas, veterinarijos gydytojas, zootechnikas, habilituotas daktaras, Lietuvos mokslų akademijos užsienio narys.
  • Eduardas Limonovas, rusų rašytojas, poetas, prozaikas, publicistas ir Rusijos Nacionalinės bolševikų partijos įkūrėjas bei lyderis (m. 2020 m.).
• 1949 m. – Nikis Lauda, garsus austrų Formulės 1 lenktynininkas, triskart čempionas (1975, 1977, 1984 m.), RTL televizijos kanalo komentatorius, dviejų aviakompanijų steigėjas, lakūnas.
• 1955 m. – Fraser Clarke Heston, amerikiečių scenaristas, filmų prodiuseris, režisierius.
• 1962 m. – Styvas Irvinas, garsus Australijos gamtininkas, laukinės gamtos žinovas, aktorius (m. 2006 m.).
• 1969 m. – Neil Shaka Hislop, buvęs futbolininkas, žaidęs vartininko pozicijoje.
• 1974 m. – James Blunt, Anglijos dainininkas ir dainų autorius.
• 1975 m. – Drew Blyth Barrymore, JAV aktorė ir filmų prodiuserė. 2004 m. vasario 3 d. pelnė žvaigždę Holivudo žvaigždžių alėjoje.
• 1977 m. – Hakanas Jakinas, turkų kilmės šveicarų futbolininkas, Šveicarijos rinktinės ir Šveicarijos BSC Young Boys klubo puolėjas.
• 1979 m. – Brett Emerton, futbolininkas, Australijos rinktinės ir Blackburn Rovers klubo saugas. 2002 metais išrinktas geriausiu Okeanijos metų futbolininku.
• 1982 m. – Siaka Tiéné, Dramblio Kaulo Kranto futbolininkas, rungtyniaujantis saugo pozicijoje. Yra šalies nacionalinės rinktinės ir Prancūzijos klubo Valenciennes FC narys.
• 1984 m.:
  • Alex Rodrigo Dias da Costa, Brazilijos futbolininkas (gynėjas), žaidžiantis Londono „Chelsea“ klube. 17 kartų žaidė Brazilijos rinktinės sudėtyje. Su rinktine laimėjo Amerikos taurę.
  • Branislavas Ivanovičius, Serbijos futbolininkas (gynėjas), žaidžiantis Londono „Chelsea“ klube. Yra Serbijos futbolo rinktinės narys.
• 1985 m. – Hamiūras Buaza, iš Alžyro kilęs Prancūzijos futbolininkas, rungtyniaujantis kairiojo saugo pozicijoje. Alžyro nacionalinės rinktinės ir Anglijos klubo Blackpool narys.
• 1987 m. – Serchijus Chermanas Romeras, Argentinos futbolininkas, rungtyniaujantis vartininko pozicijoje. Yra Nyderlandų klubo AZ Alkmaar žaidėjas.
• 1988 m.:
  • Jonathan Borlée, Belgijos lengvaatletis, kuris specializuojasi 400 m bėgimo rungtyje. Nacionalinės 4x400 m bėgimo estafetės rintkinės narys.
  • Kevin Borlée, Belgijos lengvaatletis, kuris specializuojasi 400 m bėgimo rungtyje. Nacionalinės 4x400 m bėgimo estafetės rintkinės narys.

Mirtys

• 1512 m. – Amerigas Vespučis, italų jūrininkas ir geografas, kurio vardu pavadinta Amerika. Tarnaudamas Ispanijos, o vėliau Portugalijos ir vėl Ispanijos karaliui atliko 4 keliones į Naująjį Pasaulį (g. 1454 m.).
• 1913 m. – Ferdinandas de Sosiūras, šveicarų lingvistas, Paryžiaus ir Ženevos universitetų profesorius. Ferdinandas de Sosiūras laikomas struktūralistinės lingvistikos tėvu. Jis – vienas žymiausių semiotikos kūrėjų. Ferdinand de Saussure kalbos teorijos pamatu susidarė tokios klasikinio struktūralizmo srovės, kaip Prahos funkcionalinė lingvistika ir Kopenhagos glosemantika (g. 1857 m.).
• 1939 m. – Izraelis Plineris, NKVD-OGPU veikėjas (g. 1886 m.).
• 1942 m. – Stefanas Cveigas, austrų rašytojas, dramaturgas, žurnalistas ir biografas (g. 1881 m.).
• 1984 m. – Uvė Jonsonas, vokiečių rašytojas, redaktorius, scholastas (g. 1934 m.).
• 1987 m. – Andy Warhol, amerikiečių dailininkas, filmų kūrėjas, leidėjas ir pop art meno judėjimo asmenybė (g. 1928 m.).

Šaltiniai

Vikiteka: Vasario 22 – vaizdinė ir garsinė medžiaga

1. Marija Dambravičienė-Daukšiūtė^{[neveikianti nuoroda]}.
2. Mirė buvęs ilgametis „Žalgirio“ kapitonas ir žinomas treneris Henrikas Giedraitis. Delfi.lt. 2022-02-22. Nuoroda tikrinta 2022-02-22.
3. Mirė žurnalistė, LŽS narė Rūta Kanopkaitė. LŽS. 2024-02-22. Nuoroda tikrinta 2024-02-22.
4. Netekome Leono Laimučio Mardoso. Vakarų ekspresas. 2024-02-23. Nuoroda tikrinta 2024-02-23.
5. „George Washington“. Library of Congress. Suarchyvuotas originalas 2009-12-02. Nuoroda tikrinta June 27, 2009.
6. (angl.) Nobelio medicinos premijos laureatai