Radijo stiebas KonstantynuveVaršuvos radijo stiebo palyginimas su aukščiausiais pasaulio statiniaisNugriuvusio statinio nuolaužos
Varšuvos radijo stiebas, arba Konstantynuvo radijo stiebas (lenk.Maszt radiowy w Konstantynowie) – radijostiebas, kurio aukštis didesnis nei 646 m, stovėjęs Lenkijoje, Konstantynuvo kaime, 84 km į vakarus nuo Varšuvos. Nuo 1974 iki griūties 1991 m. tai buvo aukščiausias statinys Žemėje.[1]
Paskirtis
Radijo stiebas buvo pastatytas perduoti programas ilgosiomis radijo bangomis Lenkijoje ir Europoje. Jį naudojo Varšuvos valstybinė televizijos ir radijo kompanija transliuoti pirmąją Lenkijos radijo programą 225 kHz dažniu (iki 1988 m. vasario 1 d. – 227 kHz). Visas radijo stiebas veikė kaip pusiaubangė dipolinė antena (vienintelė, kuri kada nors egzistavusi ilgosioms bangoms). Siųstuvo galia buvo 2000 kW, jo signalą buvo galima priimti Europoje, Šiaurės Afrikoje ir net Šiaurės Amerikoje.
Radijo stiebo projektą sukūrė inžinierius Janas Polakas, anksčiau projektavęs kitus Lenkijos radijo stiebus. Statyba prasidėjo 1970 m. liepos mėn. ir buvo baigta 1974 m. gegužės 18 d. Eksploatuoti pradėta tais pačiais metais nuo liepos 22 d.
Oficialiai radijo transliavimo centras vadinosi „Radiofoniczny Ośrodek Nadawczy w Konstantynowie“, „Radiowe Centrum Nadawcze w Konstantynowie“ arba „Warszawska Radiostacja Centralna (WRC) w Gąbinie“. Transliuojama programa vadinosi „Programa Pierwszy Polskiego Radia“ (Pirmoji Lenkijos radijo programa), „Programa I PR“ (1 programa, LR) arba neoficialiai „Jedynka“ (Pirmukė).
Techninės charakteristikos
Bendras statinio konstrukcijos svoris, pagal lenkų šaltinių duomenis, buvo 420 tonų (pagal kitus šaltinius – nuo 380 iki 660 tonų). Konstrukcijai palaikyti pusiausvyroje buvo įrengta 15 atotampų, išdėstytų 5 lygiuose: 122, 257, 369, 482 ir 594 m aukštyje nuo žemės.[2]
Stiebas skerspjūvyje per visą aukštį buvo trikampis, kurio kraštinės – po 4,8 m. Konstrukcijos plieninių vamzdžių skersmuo buvo 245 mm, o jų sienelių storis, priklausomai nuo aukščio, svyravo nuo 34 iki 8 mm. Stiebą sudarė 86 sekcijos, kurių aukštis po 7,5 m, penkiose vietose jį laikė po 3 atotampas iš 50 mm skersmens plieninių izoliuotų lynų. Kiekviena atotampa buvo įtvirtinta atskirame inkariniame bloke ant žemės. Bendras atotampų su izoliatoriais svoris sudarė 80 tonų.
Į stiebą buvo įstatytas liftas, kurio didžiausias greitis siekė 0,35 m/sek. (pakilti nuo pagrindo iki stiebo viršaus reikėjo 30 min.). Liftą dubliavo įprastinės lipimo pakopos. Stiebas buvo sumontuotas ant 2 m aukščio izoliatoriaus, atlaikančio iki 120 kV įtampą.
Siųstuvas buvo sumontuotas maždaug 600 m atstumu nuo stiebo. 17 000 m³ apimties pastate stovėjo du perdavimo moduliai, pagaminti Šveicarijos įmonėje „Brown, Boveri & Cie“, kiekvieno jų galia siekė 1000 kW. Iš siųstuvo į stiebą signalas buvo perduodamas per specialią oro bendraašę liniją. 65 ha plote buvo įrengtas maždaug 600 m skersmens įžeminimo elementų tinklas, kurio kvadratų kraštinės buvo po 76 m. Siųstuvui maitinti buvo pastatyta atskira pastotė.
Palyginimas su kitais aukščiausiais stiebais
Varšuvos radijo stiebas buvo laikomas aukščiausia kada nors egzistavusia konstrukcija (daugiau nei 100 m pranokęs ir Ostankino televizijos bokštąMaskvoje) iki 2008 m., kai Dubajuje statomas dangoraižis „Burdž Chalifa“ viršijo Lenkijos radijo stiebo aukštį.[1] Vakarų Europoje nebuvo nė vieno statinio, savo aukščiu bent priartėjusiu prie Varšuvos radijo stiebo aukščio (aukščiausias iš jų – „Helisandur“ radijo stiebas Islandijoje, 412 m). Jungtinėse Valstijose yra nemažai panašių statinių (apie šimtą), kurių aukštis virš 500 m, tačiau jie visi yra žemesni už Varšuvos radijo stiebą. Iš jų aukščiausias yra 628,8 m aukščio Šiaurės Dakotos televizijos ir radijo stiebas KVLY-TV.
Paprastai patys aukštų radijo antenų stiebai nėra antenos ir jie nėra izoliuoti nuo žemės paviršiaus. Pavyzdžiui, televizijos ir radijo imtuvas KVLY – tai tik konstrukcija, leidžianti kompaktišką anteną iškelti į reikiamą aukštį (ilgiausios KVLY antenos aukštis siekia 34 m). Po Varšuvos radijo stiebo griūties aukščiausias izoliuotas statinys buvo „Lualualei VLF“ stotis (Havajai, 458 m), skirta palaikyti ryšį su povandeniniais laivais.
Griūtis
Stiebas nugriuvo 1991 m. rugpjūčio 8 d. keičiant vieną iš atotampų. Šią versiją patvirtino vyriausiasis stiebo konstruktorius Janas Polakas. Stiebas pirmiausia išlinko, o po to sugriuvo per vidurį. Viršutinė konstrukcijos dalis nukrito šalia pagrindo, o apatinė – nuvirto priešinga kryptimi. Incidento metu aukų ir sužeistų nebuvo. Antenos derinimo pastatas ir siųstuvo korpusas (įskaitant jame buvusius siųstuvo įrenginius) nebuvo pažeisti. Objekto techninis prižiūrėtojas ir stiebą stačiusios bei eksploatavusios bendrovės skyriaus viršininkas buvo pripažinti kaltais dėl griūties ir abu buvo nuteisti dvejiems metams kalėjimo.[3]
Atstatymo klausimas
Nugriuvus stiebui, Lenkijos transliuotojai netoli Varšuvos pradėjo naudoti senąjį radijo siųstuvą, kurio stiebas buvo 335 m aukščio. Lenkijos vyriausybė jau 1992 m. balandžio mėn. pradėjo planuoti stiebo atstaymą Konstantynuve. 1995 m. prasidėjo parengiamieji darbai, tačiau netrukus juos reikėjo nutraukti – vietiniai gyventojai aktyviai protestavo, tvirtindami, kad stiebo elektromagnetinė spinduliuotė kenkia sveikatai. Nors šių teiginių pagrįstumas nebuvo patikrintas, buvo svarstomos kelios kitos vietos, tačiau dėl nuolatinio tenykščių gyventojų pasipriešinimo (padedant profesinei sąjungai „Solidarumas“) buvo žymiai sumažintas planuojamas stiebo aukštis ir siųstuvo galia, o statyboms pasirinktas senas karinis objektas.
1998–1999 m. buvo pastatytas naujas ilgųjų bangų transliavimo centras su 1200 kW siųstuvu 225 kHz dažniu. Kaip antenos naudojami du 330 ir 289 m aukščio ketvirčio bangų stiebai. Centras pradėjo veikti 1999 m. rugsėjo 4 d.
Dabartinė būklė
Beveik visi senojo objekto įrenginiai, išskyrus patį stiebą ir radijo dažnio perdavimo liniją, pasiliko vietoje, tačiau kaip nereikalingi tapo apleisti, nykstantys.
Galerija
Buvusio stiebo pamatas
Buvęs antenos derinimo pastatas
Viena iš atotampų
Bokštas, ženklinęs atotampų lauko šiaurinį pakraštį
