Varėnos valsčius

54.25°š. pl. 24.55°r. ilg. / 54.25; 24.55

Varėnos valsčius
Laikotarpis: 1576 – 1950 m.
Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje
Adm. centras:	Varėna I (iki 1945), Varėna II (1945–1950)
Rusijos imperija
Vilniaus gubernija	Trakų apskritis (186?–1915)
Lietuva
	Alytaus apskritis (1919–1940)
Lenkija
Vilniaus apygarda	Trakų apskritis (1919–1920)
Trečiasis Reichas
Ostlandas	Alytaus apskritis (1941–1944)
Sovietų Sąjunga
Lietuvos TSR	Alytaus apskritis (1944–1946) Varėnos apskritis (1946–1950)

Varėnos valsčius (rus. Оранская волость, lenk. gmina Orany) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės pietų Lietuvos teritorijoje. Centras – Varėna I (iki II pasaulinio karo) ir Varėna II (iki 1950 m.). Tai vienas didžiausių šalies valsčių, užėmęs kelių dabartinių seniūnijų teritoriją.

Istorija

Varėnos valsčius minimas nuo 1576 m. XIX a. įkurtas Vilniaus gubernijoje.^[1] XX a. tarpukariu dalis valsčiaus buvo okupuota lenkų, todėl buvo du valsčiai – Varėnos (arba Varėnos I valsčius, Lietuvos teritorijoje) ir Varėnos II valsčius (Lenkijos). 1925 m. iš dalies Varėnos I valsčiaus sudarytas Marcinkonių valsčius. II pasaulinio karo metais Lenkijai netenkant šiaurės rytinių teritorijų, abu Varėnos valsčiai sujungti Lietuvos TSR teritorijoje. 1947 m. dalis teritorijos perduota naujam Perlojos valsčiui. Varėnos valsčius panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija priskirta Daugų rajonui (1 apylinkė) ir Varėnos rajonui (10 apylinkių).

Valsčiaus istorija
Metai	Plotas, km²	Gyventojų sk.	Ūkių sk.	Suskirstymas	Gyvenvietės
1869 m.		5238	428 kiemai [2]		43
1874 m.		3552	470 kiemų [3]	10 seniūnijų	39
1880 m.		4282	428 kiemai [4]	10 seniūnijų	43
1885 m.		5432	469 kiemai [5]	10 seniūnijų	43
1890 m.		6788	469 kiemai [6]	10 seniūnijų	43
1923 m. [7]	198	4893	985
1932 m.	55	4588		6 seniūnijos [8]
1949-01-01 (išsamiau)	399			11 apylinkių [9]

Vadovai

• M. Jaskevičius, 1884–1887 m.^[10]
• A. Dydykas, nuo 1887–1888 m.^[11]
• D. Kaziulionis, nuo 1888 m.^[12]
• Jonas Čenkus, 1932 m.^[13]

Suskirstymas

Pagrindinė gyvenvietė	Seniūnija, 1874 m. (rus.)[14]	Seniūnija, ~1880 m. (lenk.)[15]	Seniūnija, 1932 m.[16]	Apylinkė, 1949 m.[17]
Babriškės	Бобришское	Bobrzyski	Bobriškių seniūnija	-
Barčiai	-	-	-	Barčių apylinkė
Barteliai	Бортельское	Bortele (Borciele)	-	-
Dainava	-	-	-	Dainavos apylinkė
Druckūnai	Друцкунское	Druckuny	Druckūnų seniūnija	Druckūnų apylinkė
Giraitė	Гирайское	Girajcie	-	Giraitės apylinkė
Jakėnai	Якянское	Jakańce	Jokėnų seniūnija	Jakėnų apylinkė
Kriviliai	-	-	-	Krivilių apylinkė
Marcinkonys	Марцинканское	Marcinkańce	-	-
Mergežeris	Мергажерское	Mergażery	-	-
Pabaronė	-	-	-	Pabaronės apylinkė
Pavarėnis	-	-	-	Pavarėnio apylinkė
Perloja	Пржелайское	Przełaje	-	-
Puodžiai	-	-	Puodžių seniūnija	Puodžių apylinkė
Sarapiniškės	-	-	Sarapiniškių seniūnija	-
Varėna I	Оранское	Orany	Varėnos seniūnija	Varėnos I apylinkė
Vydeniai	-	-	-	Vydenių apylinkė
Žiūrai	Журацишское	Żuraciszki	-	-
Iš viso:	10 seniūnijų	10 seniūnijų	6 seniūnijos	11 apylinkių

Gyventojai

Tautinė sudėtis

1923 m. gyveno 4893 žmonės:

• Lietuviai – 88,3% (4321);
• Žydai – 8,15% (399);
• Lenkai – 2,22% (109);
• Rusai – 0,65% (32);
• Baltarusiai – 0,51% (25);
• Kiti – 0,14% (7).

Žymūs žmonės

Valsčiuje gimę žymūs žmonės
Gimimo metai	Gimimo vieta	Žmogus	Mirties metai
1892	Vazgirdonys	Kazys Lukšys, kino operatorius	1963
1904	Puodžiai	Anelė Čepukienė, tautosakininkė	1980
1906	Pavardaunys	Kazimieras Lukša, ekonomistas	1983
1924	Balainiai	Alfonsas Basalykas, geografas	1986
1936	Pavardaunys	Antanas Ališauskas, fotožurnalistas	2024
1936	Moliadugnis	Vytautas Česnulis, žurnalistas, redaktorius	2022
1938	Marcinkonys	Vaclovas Čiočys, matematikas
1941	Druckūnai	Alicija Dranenkienė, gydytoja
1947	Grūtas	Edmundas Kibirkštis, inžinierius

Šaltiniai

1. Памятная книжка Виленскаго генералъ губернаторства на 1868 годъ. – Санктпетербургъ, Витебский губернский статистический комитет, 1868. // PDF 142 psl.
2. Памятная книжка Виленской губернiи на 1870 годъ. // PDF 287 psl.
3. Памятная книжка Виленской губернiи на 1875 годъ. // PDF 289 psl.
4. Памятная книжка Виленской губернiи на 1881 годъ. // PDF 326 psl.
5. Памятная книжка Виленской губернiи на 1886 годъ. // PDF 326 psl.
6. Памятная книжка Виленской губернiи на 1891 годъ. // PDF 504 psl.
7. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
8. Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 546–557 psl.
9. Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 178
10. Памятная книжка Виленской губернiи на 1887 годъ. // PDF 412 psl.
11. Памятная книжка Виленской губернiи на 1888 годъ. // PDF 478–479 psl.
12. Памятная книжка Виленской губернiи на 1890 годъ. // PDF 526 psl.
13. Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 546 psl.
14. Списокъ волостей и сельскихъ обществъ по мировымъ участкамъ Виленской губерніи 1874 года. – Вильна, Виленская Губернская Типографiя, 1874. // PDF 303–304 psl.
15. Orany. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. VII (Netrebka — Perepiat). Warszawa, 1886, 572 psl. (lenk.)
16. Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 557 psl.
17. Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 181