Vėdaraitiškiai

Vėdaraitiškiai rus. Тимофеево vok. Wedereitischken, Sandkirchen
Vėdaraitiškiai 54°58′48″š. pl. 22°17′53″r. ilg.
Laiko juosta: (UTC+2)
Valstybė	Rusija
Sritis	Kaliningrado sritis
Rajonas	Krasnoznamensko rajonas
Gyventojų (2010)	420
Plotas	2,07 km²
Tankumas (2010)	203 žm./km²
Altitudė	29 m
Pašto kodas	238732
Kirčiavimas	Vėdaráitiškiai (Katmilžiai̇̃) [1]

Vėdaraitiškiai (arba Katmilžiai; vok. Wedereitischken, nuo 1938 m. Sandkirchen, nuo 1946 m. Timofejevas, rus. Тимофеево) – gyvenvietė Kaliningrado srities šiaurės rytinėje dalyje, Krasnoznamensko rajone, kairiajame Šešupės krante, nuo 2008 m. Aleksejevkos kaimo gyvenvietės centras.

Istorija

1722–1723 m. Ragainės apskrities žemėlapyje kaimas nepažymėtas greičiausiai dėl to, kad per 1700–1710 m. marą išmirė visi ar beveik visi gyventojai. 1785 m. Lietuvos departamento žemėlapyje kaimas vadinamas Katmišiais (vok. Kattmitschen), iki 1938 m. liepos 16 d. Vėdaraitiškius (Weedereitischen), naciai, vokietindami lietuviškus vietovardžius, jį pavadino Zandkirchenu. 1818 m. Gumbinės apygardos sąrašuose pažymėtas kaimas su 18 židinių ir 43 sielų prie domeno Lesgewangminnen. 1858 m. mokesčius jau mokėjo dvi įmonės – Jono Kaukoraičio smuklė (6 taleriai) ir vėjo malūnas (12 talerių). Prekybą ir amatus paspartino 1928 m. pastatytas Dr. Rozenkranco tiltas ir 1930 m. nutiestas kelias Ragainė – Haselbergas. Tais metais kaime veikė šios įmonės:

• Otto Hensel – svečių namai,
• Carl Schäfer – maisto, porceliano ir įvairių prekių prekyba,
• Ewald Sieloff – duonos, bakalėjos prekyba, degalinė,
• Benno Pleik – parduotuvės, degalinės,
• Otto Kalendruschat – parduotuvės, automobiliai (taksi),
• Franz Naujoks – sodo ir sėklų prekyba, apgyvendinimo paslaugos,
• Gustav Osterode – variklinis malūnas su lentpjūve,
• Paul Bonacker – aprangos ir tekstilės įmonė,
• Johann Stepputat – vyriškų ir moteriškų rūbų siuvimas,
• Albert Deskau – mėsininkas ir galvijų prekyba,
• August Bagdowitz – kalvė,
• Franz Kumutat – kalvė,
• Franz Noetzel – avalynė ir avalynės prekyba,
• Leo Kryszat – avalynė ir avalynės prekyba,
• Otto Legandt – dažymo ir dekoravimo paslaugos,
• Gustav Voigt – dažymo ir dekoravimo paslaugos,
• Franz Haas – kirpykla,
• Franz Bartschat – dviračių remonto dirbtuvės ir prekyba,
• Georg Reikat – laikrodininkas,
• Wilhelm Hahn – karstai ir dailidžių dirbiniai,
• Oskar Wilke – vaistinė,
• Willi Kadagies – dantistas.

Nuo 1938 m. kiekvieną ketvirtadienį miestelyje vyko mugės, buvo parduodami žemės ūkio produktai, amatų gaminiai ir kitos prekės. Prieš Antrąjį pasaulinį karą įsteigta savanorių ugniagesių komanda, kuriai vadovavo Jonas Dovydaitis.^[2] Kaimas priklausė Lazdynų, Viešvilės ir Būdviečių parapijai, 1901 m. įkurta Vėdaraitiškių parapija. Iki 1903 m. ją aptarnavo Būdviečių pastorius, vėliau nepriklausoma. Pamaldos buvo laikomos mokyklos patalpose. 1906 m. padėtas kertinis akmuo, o 1907 m. gruodžio mėn. baigta statyti gotikinė parapijos bažnyčia. Ji turėjo chorą, vargonus, sakyklą. Pirmojo pasaulio karo metu trys varpai buvo išlydyti, po karo į bokštą įkelti nauji. 1901–1944 m. bažnyčioje tarnavo 5 kunigai, ilgiausiai 1918–1944 m. dirbo Liudvigas Reimeris, parapijiečiai jį vadino „Mūsų ministras“. Parapijoje 1944 m. buvo 533 namų ir 2274 gyventojai. Mokykloje buvo dvi klasės.

Beveik 100% gyventojų buvo protestantai, išskyrus nedidelę grupę žydų. Viena iš jų šeimų laikė universalinę parduotuvę, o kiti buvo arklių ar naudotų daiktų prekiautojai, visi 1938 m. dingo be pėdsakų.

Po TSRS invazijos, bažnyčia arklidės, svirnai, sandėliai sunyko. Maždaug 1997 m. pradėta naftos žvalgyba.^[3]

Burmistrai:

• 1900 m. Friedrich Boss,
• iki 1917 m. Eduard Pranz,
• Hermann Voigt,
• Jonas Dovydaitis (Johann Dowidat),
• Adolfas Avyžius (Adolf Awiszus).

1736–1818 m. Prūsijos karalystės Lietuvos departamento, 1818–1871 m. Prūsijos karalystės Rytų Prūsijos provincijos, 1871–1918 m. Vokietijos imperijos, 1918–1933 m. Veimaro respublikos, 1933–1945 m. Trečiojo reicho Gumbinės apygardos Ragainės apskrities (nuo 1922 m. liepos 1 d. Tilžės-Ragainės apskrities) kaimas. 1946 m. balandžio 7 d. – rugsėjo 6 d. Pilkalnio rajono (Пиллькалленский район), vėliau Krasnoznamensko rajono kaimas, 1947 m. birželio 17 d. – 2008 m. birželio 30 d. Dobrovolsko apylinkės kaimas.^[4]

Administracinis-teritorinis pavaldumas
1736–1818 m.	Lietuvos departamentas	Prūsijos karalystė
1818–1922 m.	Ragainės apskritis	Rytų Prūsijos provincija
1922–1945 m.	Tilžės-Ragainės apskritis	Rytų Prūsijos provincija
1945–1946 m.	Rytų Prūsija	TSRS
1946–2008 m.	Krasnoznamensko rajonas	Kaliningrado sritis
nuo 2008 m.	Aleksejevkos kaimo gyvenvietė Krasnoznamensko municipalinis rajonas	Kaliningrado sritis

Apylinkė

1949–2008 m. Timofejevo apylinkės (Тимофеевский cовет) teritorijoje buvo šios gyvenvietės: ^[5][6]

Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus – Patikslinti lietuviškus pavadinimus, koordinates Jei galite, sutvarkykite.

Dabartinis pavadinimas	Rusiškai	Vokiškai	Lietuviškai	Buvusių kaimų koordinatės
Abramovas	Абрамово	Dickschen, nuo 1938 m. Lindbach	Dikšai
Abramovas	Абрамово	Klein Rudminnen, nuo 1938 m. Klein Ruden	Rūdminiai
Aleksejevka	Алексеевка	Klein Kackschen, nuo 1938 m. Kleinbirkenhain	Mažieji Kakšiai
Bobrovas	Боброво	Ellernthal	-	54°58′10″ š. pl. 22°19′10″ r. ilg.
Bobrovas	Боброво	Groß Rudminnen, nuo 1938 m. Wietzheim	Didieji Rūdminiai
Bobrovas	Боброво	Königshuld II	-	54°59′10″ š. pl. 22°19′10″ r. ilg.
Chvorostianka	Хворостянка	Alt Krauleidszen, nuo 1938 m. Hohenflur	Krauleidžiai	55°00′10″ š. pl. 22°18′10″ r. ilg.
Chvorostianka	Хворостянка	Aszen, nuo 1938 m. Aschen	Ažėnai	55°00′10″ š. pl. 22°17′10″ r. ilg.
Dolgojė	Долгое	Beinigkehmen, nuo 1938 m. Beinicken	Beininkaimis
Dolžanskojė	Должанское	Budupönen-Uthelen, nuo 1938 m. Hartigsberg	Būdupėnai Uteliai
Jolkinas	Елкино	Hermoneiten, nuo 1938 m. Hermannsdorf	Armonaičiai	55°00′10″ š. pl. 22°25′10″ r. ilg.
Kalačejevas	Калачеево	Klein Schillehlen, nuo 1938 m. Kleinschollen	Mažieji Šilėnai
Krainejė	Крайнее	Dundeln	Dunduliai
Krainejė	Крайнее	Juckstein	Jukšteinas	54°51′10″ š. pl. 22°06′10″ r. ilg.Jukšteinas)
Krainejė	Крайнее	Pabuduppen, nuo 1938 m. Finkenhagen	Pabudupiai	54°58′10″ š. pl. 22°13′10″ r. ilg.
Krasavinas	Красавино	Birkalnis, nuo 1938 m. Birkendell	Birkalnis	55°01′10″ š. pl. 22°17′10″ r. ilg.
Lagernojė	Лагерное	Gut Lenken	Lenkai
Livenskojė	Ливенское	Galbrasten, nuo 1938 m. Dreifurt	Galbrasčiai	54°59′10″ š. pl. 21°19′10″ r. ilg.
Livenskojė	Ливенское	Kragelischken, nuo 1938 m. Kragelingen	Krageliškiai
Nikolskojė	Никольское	Giewerlauken, nuo 1938 m. Hirschflur	Gyverlaukiai
Petropavlovskojė	Петропавловское	Groß Schillehlischken, nuo 1938 m. Großschollen	Didieji Šileliai
Petropavlovskojė	Петропавловское	Neu Eggleningken, nuo 1938 m. Lindengarten	Naujieji Ėglininkai
Petropavlovskojė	Петропавловское	Pötkallen, nuo 1938 m. Pötken	Pietkalniai
Podgornojė	Подгорное	Tuppen	Tupėnai	54°59′10″ š. pl. 22°23′10″ r. ilg.
Polianskojė	Полянское	Ballupönen, nuo 1938 m. Ballen	Balupėnai
Polianskojė	Полянское	Königshuld, nuo 1938 m. Friedrichsweiler	-	54°57′10″ š. pl. 22°23′10″ r. ilg.
Polianskojė	Полянское	Uszballen, nuo 1938 m. Lindnershorst	Užbaliai	54°58′10″ š. pl. 22°23′10″ r. ilg.
Sadovojė	Садово	Groß Kackschen, nuo 1938 m. Birkenhain	Didieji Kakšiai
Talnikai	Тальники	Waldau	Valduva	54°59′10″ š. pl. 22°16′10″ r. ilg.
Talnikai	Тальники	Dannenberg	Danebergas	54°59′10″ š. pl. 22°15′10″ r. ilg.
Talnikai	Тальники	Mikehnen, nuo 1938 m. Micheln	Mikėnai	54°58′10″ š. pl. 22°15′10″ r. ilg.
Timofejevas	Тимофеево	Neu Krauleidszen, nuo 1938 m. Sammelhofen	Krauleidžiai	54°59′10″ š. pl. 22°17′10″ r. ilg.
Verchovojė	Верховое	Schacken	Šakiai	55°00′10″ š. pl. 22°23′10″ r. ilg.
Zelenolesjė	Зеленолесье	Gricklaugken, nuo 1938 m. Bönick	Griklaukis

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1818 m. ir 1939 m.
1818 m.	1910 m.[7]	1933 m.[8]	1939 m.
43	248	297	336
Demografinės raidos histograma

Antrojo pasaulinio karo metu žuvo ar dingo be žinios miestelio gyventojai – kariai: Franz Bartschat, Fritz Baufeld, Erich Baufeld, Walter Baufeld, Erich Berszelis, Paul Deskau, Emil Dietschmann, Franz Dowidat, Johann Dowidat, Walter Dwillies, Albert Eggert, Hugo Endrejat, Fritz Flamming, Alfred Hensel, Ernst Hensel, Otto Kalendruschat, Max Kasekowski, Ernst Schildhauer, Bruno Sieloff, Arthur Waßmann, Emil Waßmann.

Šaltiniai

1. Lietuviški tradiciniai vietovardžiai (Gudijos, Karaliaučiaus krašto, Latvijos ir Lenkijos). [sud. Marija Razmukaitė, Aistė Pangonytė]. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01488-2. // psl. 56–83
2. Walter Broszeit. Kirchdorf Sandkirchen (Wedereitischken) Archyvuota kopija 2010-07-21 iš Wayback Machine projekto.
3. Edeltraut Zenke. Das Kirchspiel Sandkirchen (Wedereitischken) Archyvuota kopija 2010-07-21 iš Wayback Machine projekto.
4. Vėdaraitiškiai (Genealogy.net)
5. Tradicinis lietuviškų Kaliningrado (Karaliaučiaus krašto) vietovardžių sąrašas Archyvuota kopija 2012-04-14 iš Wayback Machine projekto., patvirtintas Valstybinės lietuvių kalbos komisijos protokoliniu nutarimu 1997 m. gegužės 25 d.
6. Zipplies, Helmut: Ortsnamenänderungen in Ostpreußen. Eine Sammlung nach dem Gebietsstand vom 31.12.1937 Selbstverlag des Vereins, Hamburg, 1983.
7. Ragainės apskrities kaimų sąrašas (1910 m.) vok.
8. Tilžės apskrities kaimų sąrašas (1939 m.) vok.

Nuorodos

• Vėderaitiškės Flickr.com