PROFILBARU.COM

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Trijų tarpeklių užtvanka – užtvanka Kinijoje su hidroelektrine, užtvenkusi Jangdzės upę, Hubėjaus provincijoje, netoli Ičango miesto. Ši hidroelektrinė yra didžiausia pasaulyje ir aprūpina 10 procentų Kinijos elektros energijos poreikių. 2012 metų liepos 4 d. užtvanka pilnai užbaigta (išskyrus laivų keltuvą, buvo užbaigtas 2014 metais), kai paskutinė turbina pradėjo gaminti elektros energiją.

Jangdzės upė, vadinama Čiangdziang (Changjiang), arba ilgąja upe, – ilgiausia Azijoje ir ketvirta pagal ilgį upė pasaulyje. Jangdzės potvyniai visada keldavo didelį pavojų – vien XX amžiuje jie pražudė daugiau negu milijoną žmonių ir pridarė milžiniškų nuostolių žemės ūkiui bei pramonei. Trijų tarpeklių užtvankos elektrinė ne tik gamins energiją, bet ir valdys potvynius, drėkins dirbamąsias žemes. Vandens lygio pakėlimas ir laivybos kanalai bei šliuzai atvers dideliems laivams kelią į Centrinę Kiniją, padėdami vystyti pramonę ir gerinti gyvenimo sąlygas.

Pagrindinis statinys, tuščiavidurė gravitacinė užtvanka 181 m aukščio ir per 2 km ilgio. Iš viso teks iškasti 102,8 mln. m³ žemės bei akmens uolų ir reikės naudoti 27,9 mln. m³ betono – tris kartus daugiau negu prireikė Itaipu užtvankai, – taip pat 354 tūkst. tonų plieninės armatūros ir 265 tūkst. tonų metalo; su tokiu medžiagų kiekiu būtų galima 44 kartus pastatyti Didžiąją Gizos piramidę. Statybai sutelkta 28 tūkst. darbininkų.

Užtvankos statyba

Prieš pradedant statyti pačią užtvanką, pirmiausia reikėjo nukreipti upę aplink statybos vietą. Kadangi Jangdzės vidutinis debitas čia siekia 14 – 19 tūkst. m³/s, tai upės tėkmės nukreipimo projektas yra didžiausias pasaulyje, jo kaina – 3,7 mln. JAV dolerių. Jau vien užturų statyba upės vandeniui nukreipti buvo hidrotechninės statybos žygdarbis. Aukštupio užtūra buvo pastatyta 60 m gylio vietoje, – jai suvartota 10,3 mln. m³ medžiagų.

Pagrindinėje užtvankoje bus įrengti dvidešimt trys 7×9 dydžio dugniniai uždoriai nuosėdoms išplauti per potvynius. Kasmet, potvynio sezono pradžioje, bus pažeminamas vandens saugyklos lygis ir, atidarius uždorius, išplaunamos sąnašos. Sezono pabaigoje uždoriai bus uždaromi, kad sulaikytų ir kauptų daugiausia švarų vandenį vandens saugykloje, kurią pripildys paskutiniai to sezono potvyniai. Ir vis tiek vandens saugykloje nusės apie 50 mln. tonų sąnašų per metus.

Kad potvynio vanduo nesilietų per užtvanką, jos viduryje įrengta 22 uždorių (kiekvienas po 7×17 m) pralaida, galinti reguliuoti keturis kartus didesnį debitą negu vidutinis debitas upės žiotyse.

Jėgainės pajėgumai ir potvynių valdymas

Užtvankos papėdėje (žemupio pusėje) yra dvi hidrojėgainės, kuriose stovi 26 hidroagregatai, kiekvienas gaminantis po 700 MW, – iš viso 18 200 MW, tai yra 50 proc. daugiau negu Itaipu jėgainėje. Atrajame statybos etape planuojama padidinti bendrą elektrinės galingumą iki 22 400 MW. Jau vien pirmojo etapo pajėgumai tolygūs pusei didžiausios Amerikos elektros kompanijos pajėgumų, o kiekvienas hidroagregatas sukurs beveik tokią pat galią kaip šiuolaikinė branduolinė elektrinė. Pagaminta energija leis kasmet išvengti apie 50 milijonų tonų sudegintų akmens anglių teršalų.

Vandens saugyklos valdymas padės kontroliuoti ir potvynių lygį. Bendras saugyklos tūris sieks 39,3 mlrd. m³, didžiausias potvynio nuotekio pralaidumas – 22,15 mlrd. m³. Žemupio užtvindymo dažnumas sumažės nuo vieno karto per 10 metų iki mažiau negu vieno karto per 100 metų, todėl labai padidės apie 15 mln. žemupyje gyvenančių žmonių saugumas.

Dar vienas elektrinės privalumas – laivybos Jangdzės aukštupyje pagerinimas. Dabar didelės baržos į šalies gilumą gali nuplaukti tik iki Uhano (Wuhan), esančio apie 250 km žemiau užtvankos ir tik mažesnės nei 6000 t talpos baržos gali nukeliauti aukščiau statomos užtvankos. Pastačius laivybos šliuzus, iki 10 tūkst. tonų talpos baržos galės šešis metų mėnesius plaukioti net iki Čongčingo (Chongqing), nutolusio 2500 km atstumu nuo jūros.

Be to, bus pastatytas laivų keltuvas – kol kas didžiausias pasaulyje. Jis galės perkelti per užtvanką iki 3000 t talpos keleivinius arba krovininius laivus, paskatindamas didelės Kinijos dalies ekonomikos plėtrą. Laivai bus perkeliami 120 m ilgio, 18 m pločio ir 3,5 m gylio konteineriu. Keltuvą užbaigti planuojama 2014 metais.

Žinoma tokio dydžio projekto įgyvendinimas brangiai kainuoja, ne tik ekonominiu požiūriu, – nukenčia ir gamta. Apytikriais apskaičiavimais, statyba kainuos 75 mlrd. JAV dolerių. Be to, vandens saugykla privers išsikelti ir kitur apsigyventi apie 1,1 – 1,9 milijono žmonių, bus užtvindyta apytikriai 632 km² žemės plotų, tarp jų 27 000 ha ūkių ir sodų, taip pat 19 miestų, 326 kaimai ir daugelis senovės paveldo vietų. Gali padidėti upės užterštumas, nes užtvanka sulaikys teršalus, kuriuos anksčiau vanduo išnešdavo į jūrą.