Telšių vyskupija

Telšių vyskupija Dioecesis Telsensis
Valstybė	Lietuva
Apeigos	lotynų
Plotas	13 373 km²
Populiacija   Iš viso:   katalikų:	696 806 (2004) 541 765 (77,7%)
Katedra	Šv. Antano Paduviečio katedra
Vyskupas	Algirdas Jurevičius

Telšių vyskupija – viena iš septynių Lietuvos vyskupijų, didžiausia pagal plotą. Priklauso Kauno metropolijai. Įkurta 1926 m. balandžio 4 d.

Vyskupijos dekanatai

• Akmenės dekanatas;
• Gargždų dekanatas;
• Klaipėdos dekanatas;
• Mažeikių dekanatas;
• Palangos dekanatas;
• Plungės dekanatas;
• Skuodo dekanatas;
• Šilalės dekanatas;
• Šilutės dekanatas;
• Tauragės dekanatas;
• Telšių dekanatas.

Istorija

Telšių Šv. Antano Paduviečio katedra

Telšių vyskupijos kurija

1417 m. spalio 24 d. Ldk Vytauto iniciatyva įsteigta Medininkų vyskupija (su centru Varniuose, tuomet vadintuose Medininkais), kuri ilgainiui tapo Žemaičių vyskupija. XVIII a. pabaigoje Žemaičių vyskupiją sudarė 10 dekanatų: Alsėdžių, Joniškio, Kražių, Rietavo, Skuodo, Šeduvos, Šiluvos, Varnių, Veliuonos ir Viekšnių.^[1]

Caro valdžia dar 1840 m. Žemaičių vyskupiją pavadino Telšių, tačiau primestas pavadinimas, buvęs oficialiu iki 1915 m., neprigijo. Steigiant Lietuvos bažnytinę provinciją, Telšių vyskupija sudaryta iš vakarinės Žemaičių vyskupijos dalies. Šv. Antano Paduviečio (buvusi bernardinų) bažnyčia tapo katedra. Vyskupijai atiteko šie dekanatai: Alsėdžių, Kaltinėnų, Kuršėnų (be Gruzdžių parapijos su Šiupylių filija), Palangos, Rietavo, Sedos, Skuodo, Švėkšnos, Tauragės, Telšių, Varnių ir Viekšnių dekanatai. Taip pat prijungtos Šiluvos dekanato Kražių, Pakražančio ir Vaiguvos parapijos. Be to, įsteigta Klaipėdos prelatūra, kuri atskirta nuo Varmės vyskupijos ir pavesta administruoti Telšių vyskupui. Tie patys dekanatai palikti ir naujojoje Telšių vyskupijoje, kuriai priklausė 86 parapinės bažnyčios, 37 filijos ir 199 kunigai bei Klaipėdos prelatūros 4 bažnyčios ir 7 kunigai. Vyskupijos suskirstymas kaip ir dekanatų ribos tarpukariu iš esmės nesikeitė.

Pirmuoju Telšių vyskupu paskirtas Justinas Staugaitis. Sudaryta kapitula (4 prelatai ir 4 kanauninkai), taip pat kurija, kurią sudarė: kacleris – kan. Vincentas Borisevičius, viceoficiolas – kun. Povilas Korzonas (nuo 1926 m. rudens kun. Juozapas Dabužis), sekretorius ir tribunolo notaras – kun. Pranciškus Ramanauskas, generalvikaras – kun. Pranciškus Urbonavičius, tribunolo narys – kun. Antanas Simaitis^[2].

1927 m. buvusiame bernardinų vienuolyne įsteigta kunigų seminarija. 1928 m. pastatytas jos 4 aukštų priestatas.

1928–1930 m. iškilo vyskupo rūmai. Katalikų veikimo centro ir kunigų rūpesčiu 1925–1940 m. Telšiuose ėjo katalikiškas savaitraštis „Žemaičių prietelius". 1928 m. įsigyta spaustuvė, kurią tvarkė vienuolės seserys vargdienės. 1939 m. vyskupijoje buvo 112 parapinių ir 30 filinių ar rektoratų bažnyčių, 238 kunigai, o Klaipėdos prelatūroje – 8 bažnyčios (6 parapinės), 11 kunigų. 1939 m. kovo 23 d. Vokietijai užėmus Klaipėdos kraštą, Klaipėdos prelatūra prijungta prie Varmės vyskupijos. Po Antrojo pasaulinio karo vėl perduota Telšių vyskupijai.

1931 m. birželio 11-13 d. Telšiuose įvyko pirmasis vyskupijos eucharistinis kongresas, kuriame dalyvavo apie 20 tūkst. žmonių. 1935 m. balandžio 29-gegužės 1 d. vyko Telšių vyskupijos sinodas^[3].

1940 m. liepos mėn. raudonarmiečiai užėmė Telšių kunigų seminariją ir joje įkurdino karo ligoninę. Seminarijos bibliotekos knygos suneštos į katedros bažnyčios bokštą. Taip pat iš rūmų iškraustyti abu vyskupai, kurija. 1941 m. okupacinė SSRS valdžia uždarė 3 vyskupijos bažnyčias: Mažeikių (medinę), Degučių Šv. Vincento Ferero bažnyčią ir Sartininkų Šv. Jurgio bažnyčią. Vokietijai okupavus Lietuvą, kunigų seminarijai leista veikti. 1944 m. vėl uždaryta bolševikų. Vokietijos okupacijos metais pastatytos 2 naujos bažnyčios. 1941 m. prasidėjus karui, sudegė Endriejavo Šv. apaštalo Andriejaus, Gargždų Šv. arkangelo Mykolo, Kražių ir Nemakščių Švč. Trejybės medinės bažnyčios. 1944 m. sudegė Jokūbavo, Pajūrio (Tauragės rajonas), Vegerių medinės, susprogdintos Laižuvos, Klaipėdos Švč. Trejybės mūrinės bažnyčios. Neleidus atstatyti bažnyčių, panaikintos Pajūrio ir Vegerių parapijos.

1948 m. uždaryti visi vienuolynai ir dalis bažnytėlių. Apskritai pokario metais uždarytos 2 parapinės bažnyčios ir 2 fllijos. 1946 m. vasario 5 d. suimtas Telšių vyskupas Vincentas Borisevičius, o gruodžio mėn. ir vyskupas Pranciškus Ramanauskas. Vyskupas Vincentas Borisevičius sušaudytas, o Pranciškus Ramanauskas nuteistas 25 m. pataisos darbų. Vyskupijos valdytojas Justinas Juodaitis 1949 m. irgi suimtas, nuteistas 25 m. lagerio.

Pokario metais politkaliniais tapo apie 50 Telšių vyskupijos kunigų. 1946 m. suimtas kunigas Pranas Gustaitis sušaudytas, 6 mirė ar žuvo kalėjimuose bei lageriuose. Be to, valdžia keliems kunigams neleido eiti pareigų. 1948 m. saugumiečiai konfiskavo kunigų seminarijos biblioteką, saugotą katedros bokšte (išvežti 4 sunkvežimiai knygų). 1978 m. 38 Telšių vyskupijos parapijos buvo aptarnaujamos atvykstančių kunigų.

1958 m. vyskupija suskirstyta į 10 dekanatų: Klaipėdos, Kuršėnų, Mažeikių, Palangos, Plungės, Skuodo, Šilalės, Šilutės, Tauragės ir Telšių. Formaliai liko ir Klaipėdos prelatūra^[4].

1979 m., vykdant II Vatikano susirinkimo nutarimus, įsteigta vyskupijos kunigų taryba, kurią sudarė: Julius Budrikis, Jonas Gedvila, Jonas Kauneckas, Alfonsas Lukoševičius, Adomas Mileris, Tadas Poška, Adolfas Pudžemys, Petras Puzaras, Vincentas Senkus, Antanas Šeškevičius, Bernardas Talaišis, Vincentas Vėlavičius^[5].

1992 m. pabaigoje vyskupijoje buvo 155 parapijos, tačiau 76 bažnyčios neturėjo nuolatinių kunigų. 1989 m. atkurta Telšių kunigų seminarija, įstojo 22 klierikai. 1991 m. gruodžio 24 d. panaikinta Klaipėdos prelatūra, o jos teritorija prijungta prie Telšių vyskupijos. 1997 m. įsteigus Šiaulių vyskupiją, jai priskirta 17 iki tol Telšių vyskupijai priklausiusių parapijų, o vietoje Kuršėnų dekanato įkurtas naujas – Akmenės – dekanatas. 2009 m. įsteigtas naujas Gargždų dekanatas ir Telšių vyskupija suskirstyta į 11 dekanatų^[6]. 2018 m. liepos 11 d. Telšių vyskupo sprendimu panaikintas Žemaičių Kalvarijos dekanatas ir vietoje jo įsteigtas Plungės dekanatas, kurio ribos yra tapačios buvusiam Žemaičių Kalvarijos dekanatui, o dekanato centras – Plungės Šv. Jono Krikštytojo parapija^[7].

Vyskūpų rūmai

Įkūrus Telšių vyskupiją, Telšių dekanas vyskupui paskyrė butą netoli katedros, buvusioje altarijoje^[8]. 1929 m. pradėti statyti nauji Telšių vyskupo rūmai buvusiame klebonijos sode. Rūmų projektą parengė inžinierius Povilas Taračkovas, o jį koregavo, suteikdamas neobarokinių formų, architektas Vladimiras Dubeneckis^[9]. Rūmų statybos sąmata – apie 250 000 Lt^[10]. Rūmai plytiniai, dviaukščiai su aukštu pusrūsiu, įkurti sode, tolokai nuo gatvių. Du korpusai stovi kampu, jų centre – kupolinis bokštas, po kuriuo – centrinės durys, nukreiptos į Katedros aikštę. Pirmo aukšto dešiniajame korpuse buvo suformuotos kurijos administracijos patalpos bei valgomasis su bufetu. Kairysis pirmo aukšto korpusas – koridorinės sistemos. Antrame aukšte buvo suplanuotos vyskupo gyvenamosios patalpos, salė su koplyčia, svečių kambariai. Centrinėje bokštinėje dalyje būta priėmimams skirto kambario^[11].

1940 m. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, abu rūmuose gyvenę vyskupai iš jų iškraustyti^[12]. 1941–1943 m. vyskupija vėl grįžo į rūmus. 1945 m. rūmai nacionalizuoti dar kartą, perplanuotos kai kurios patalpos. Rūmuose įsikūrė Telšių liaudies deputatų tarybos vykdomasis komitetas. 1989 m. rūmai grąžinti vyskupijai. Šiuo metu rūmuose įsikūrusi vyskupijos kurija, archyvas, biblioteka, vyskupo butas, kancleris, sekretoriatas, apvaliojo bokšto patalpose įrengta vyskupo koplyčia^[13].

Paminklinės lentos vyskupams J. Staugaičiui, V. Borisevičiui ir P. Ramanauskui

Vyskupo J. Pletkaus antkapinis paminklas

Vyskupai ir administratoriai

Nuo	Iki	Asmuo	Konsekruotas	Paveikslas	Svarbi veikla
1926 m.	1943 m.	Justinas Staugaitis
1944 m.	1946 m.	Vincentas Borisevičius	1940 m. kovo 10 d.
1946 m. vasaris	1946 m. gruodis	Pranciškus Ramanauskas	1944 m. vasario 28 d.
1950 m.	1966 m.	Petras Maželis	1955 m. rugsėjo 11 d.
1966 m.	1975 m.	Juozapas Pletkus	1968 m. vasario 25 d.
1975 m.	2002 m.	Antanas Vaičius	1982 m. liepos 25 d.
2002 m. sausio 5 d.	2017 m. rugsėjo 18 d.	Jonas Boruta (1944)	2002 m. sausio 5 d.		Nuo 2017 m. rugsėjo 18 d. Telšių vyskupas emeritas
2017 m.[14] rugsėjo 18 d.	2020 m. vasario 19 d.	Kęstutis Kėvalas	2012 m. lapkričio 24 d.
2020 m.[15] birželio 1 d.		Algirdas Jurevičius	2018 m. rugpjūčio 19 d.

Administratoriai

1. Administratorius Justinas Juodaitis 1946 gruodis – 1949 m. gruodis (1949 m. suimtas, grįžo 1956 m., mirė 1969 m. vasario 2 d.);

Vyskupas augziliaras

1. Liudvikas Povilonis 1969–1973 m.
2. Genadijus Linas Vodopjanovas OFM 2012-2016 m.

Šaltiniai

1. „Tauragės rajono savivaldybė - Batakių seniūnija“. taurage.lt. 2015-10-02. Suarchyvuota iš originalo 2016-03-05. Nuoroda tikrinta 2016-05-29.
2. Telšių vyskupija Sudarytoja Elvyra Spudytė. Antras papildytas leidimas. Telšiai: Žemaičių muziejus „Alka“, 2017, p. 29
3. Telšių vyskupija Sudarytoja Elvyra Spudytė. Antras papildytas leidimas. Telšiai: Žemaičių muziejus „Alka“, 2017, p. 39-40
4. Telšių vyskupija Sudarytoja Elvyra Spudytė. Antras papildytas leidimas. Telšiai: Žemaičių muziejus „Alka“, 2017, p. 48
5. Telšių vyskupija Sudarytoja Elvyra Spudytė. Antras papildytas leidimas. Telšiai: Žemaičių muziejus „Alka“, 2017, p. 56-57
6. Telšių vyskupija Sudarytoja Elvyra Spudytė. Antras papildytas leidimas. Telšiai: Žemaičių muziejus „Alka“, 2017, p. 60
7. Kunigų ir diakonų paskyrimai Telšių vyskupijoje (2018 m. liepos 11 d.)
8. Telšių vyskupija Sudarytoja Elvyra Spudytė. Antras papildytas leidimas. Telšiai: Žemaičių muziejus „Alka“, 2017, p. 29
9. Telšių vyskupija Sudarytoja Elvyra Spudytė. Antras papildytas leidimas. Telšiai: Žemaičių muziejus „Alka“, 2017, p. 31
10. Telšių vyskupija Sudarytoja Elvyra Spudytė. Antras papildytas leidimas. Telšiai: Žemaičių muziejus „Alka“, 2017, p. 31
11. Butrimas, Adomas. Telšiai: sakralinis kompleksas Insulos kalvoje. Vilnius Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2008, p. 242, 248
12. Telšių vyskupija Sudarytoja Elvyra Spudytė. Antras papildytas leidimas. Telšiai: Žemaičių muziejus „Alka“, 2017, p. 41
13. Butrimas, Adomas. Telšiai: sakralinis kompleksas Insulos kalvoje. Vilnius Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2008, p. 252
14. Vyskupas Kęstutis Kėvalas – Telšių ordinaras Archyvuota kopija 2017-09-18 iš Wayback Machine projekto.
15. Popiežius Pranciškus Telšių vyskupu paskyrė vyskupą Algirdą Jurevičių

Literatūra

• Misius K., Šinkūnas R. Lietuvos katalikų bažnyčios: Žinynas. – V.: Pradai, 1993.

Nuorodos

• Vyskupijos oficialus puslapis
• Žemaičių vyskupija 1880 m.