Sungailiškiai – kaimas Tauragės rajono savivaldybėje, prie krašto kelio 164Mažeikiai–Plungė–Tauragė. Iki Tauragės yra 10 km, iki Pagramančio – 5 km. Kaime yra parduotuvė, paminklų dirbtuvė, gaisrinė, iki 2011 m. veikė pradinė mokykla (Pagramančio mokyklos skyrius). Kaimo pakraščiu prateka Jūra, netoliese yra Sungailiškių žvyro karjeras (nuo 1975 m.), jame išgaunamas žvyras keliams tvarkyti, čia 1985 m. nutiesta autokroso trasa ir kasmet rengiamos vienas įvairaus lygio autokroso varžybos. Ilgus metus šalia dabartinio žvyro karjero Sungailiškiuose buvo Tauragės rajono atliekų sąvartynas, jis rekultivuotas, apsodintas pušaitėmis, o naujasis sąvartynas buvo įkurtas Ližiuose.
Kaimas išaugęs senojo dvaro valdose. Sungailiškiai anksčiau vadinosi Pajūriu. Pirmasis žinomas Sungaila (m. 1433 metais) ėjo Kauno seniūno pareigas, buvo Ldk Vytauto Didžiojo bendražygis.
Pirmą kartą vietovė netiesiogiai aprašyta 1561 m. Jurbarko valsčiaus inventoriuje, jame aprašomos čia plytėjusios Mikalojaus Sungailavičiaus žemės. Dvaras rašytiniuose šaltiniuose minimas XVII a. XVIII a. dvarą valdė jau Gorodeckiai, vėliau Urbanavičiai ir jų palikuonys. Urbanavičių giminės palikuonys užėmė LDK valstybės tarnautojų pareigas (stalininkų, taurininkų ir pan.), buvo aktyvūs reformacijos šalininkai. Jie giminiavosi su tokiomis giminėmis kaip Bilevičiai, Romeriai, Gordon, Mackevičiai. Mecenavo Kelmės reformatų bažnyčios statybą, kurios koplyčioje ir buvo laidojami. Urbanavičių giminė valdė ne tik Sungailiškių bet ir Mažonų, Šakviečio dvarus. Karo gydytojas Feliksas Šaucilovas vedė Jadvygą Urbanavičiūtę ir kartu su ja iki nacionalizavimo valdė Sungailiškių dvarą. Jie abu yra palaidoti Pagramančio miestelio kapinėse. Sungailiškių dvaro apylinkėse yra dvaro kapinaitės, kuriose yra palaidoti Urbanavičių giminės giminaičiai (Gordon ir pan.), dalyvavę 1863 metų sukilime. Dvaro turtą išgrobstė ir dvarą sudegino pokario laiku 1947 m. Paskutinė savininkė J. Urbanavičiūtė-Šaucilovienė paskutines savo gyvenimo dienas praleido Pagramančio apylinkėse, slėpdamasi nuo pokario laikotarpio persekiojimų pas vietinius gyventojus. Dvaro centras buvo ant kairiojo Jūros upės kranto. Jame buvo dviejų aukštų gyvenamasis namas (1947 m. jis sudegė), linų džiovykla, arklidės, kiaulidė, jauja. Dauguma pastatų statyta XIX a., išlikusi mūrinė linų džiovykla, dalis arklidžių, plūkto molio tvartas, remontuotas 1863 m., pokario metais pertvarkytas. 1923 m. dvare gyveno 60 gyventojų.
1913 m. kaime įkurta pradžios mokykla, čia ji veikė iki 2011 m. 1929–1940 m. veikė lentpjūvė ir malūnas. Kaime dar yra betoniniu stiebu koplytstulpis su Pietos skulptūra, statytas 1942 m.
