Subliatyvas (lot. sublatus 'pakilęs') – įvairią būseną rodantis linksnis: vengrų ir suomių (čia vartojamas retai) kalbose subliatyvas pirmiausia rodo judėjimą į ko nors paviršių (pvz., sėstis ant žemės; lipti į medį),[1] taip pat vartojamas netiesiogine prasme (į universitetą; dviejų parų laikotarpiu). Cezų ir kitose šiaurės rytų Kaukazo kalbose subliatyvas reiškia judėjimą į objekto apačią arba po juo.
Suomių kalbos pavyzdžiai:
- minne 'kurlink'
- jonne 'kur' (santykinis įvardis), moniaalle 'link daug ko apačios'
- kaikkialle 'link visko', 'į visur'
Subliatyvas vartojamas cezų, suomių ir vengrų (pvz., városokra 'miesto ploto link') kalbose.
Šaltiniai
