Stanislovas Vincentas Jablonovskis (1694 m. sausis – 1754 balandžio 25 d. , Liubartuvas) – ATR valstybinis veikėjas, stambus Lenkijos magnatas, Ravos vaivada (1735–1754), Šventosios Romos imperijos kunigaikštis (nuo 1744 metų), Svecio, Mendzižečo (nuo 1731 metų) ir Bila Cerkvos (nuo 1722 metų) seniūnas, rašytojas ir poetas. Baltojo erelio ir Šventos dvasios ordinų kavalierius.
Lenkijos magnatų Jablonovskių giminės atstovas, herbo „Prus“ savininkas. Rusios ir Voluinės vaivados Jono Stanislovo Jablonovskio (1669–1731) ir Žanos Marijos de Betiun (m. 1744) vyresnysis sūnus. Jaunesnieji broliai – Jonas Kajetonas ir Dimitrijus Aleksandras.
Jį krikštijo Lenkijos karalius Jonas Sobieskis. 1733 metais Stanislovas Vincentas Jablonovskis palaikė Stanislovo Leščinskio kandidatūrą į Lenkijos karaliaus sostą, o 1734 metų lapkritį prisijungė prie Dzikovo konfederacijos. 1735 metais gavo Ravos vaivados pareigybę.
1744 m. balandžio 16 d. Stanislovas Vincentas Jablonovskis gavo nuo Vokietijos imperatoriaus Karolio VII Vitelsbacho Šventosios Romos kunigaikščio titulą. Nevaidino svarbaus vaidmens ATR politiniame gyvenime.
Stanislovas Vincentas Jablonovskis buvo vedęs du kartus. 1707 metais pirma kartą vedė Joaną Potockytę (m. 1726), Gribovecko ir Tlumacko seniūno Jurgio Potockio (m. 1747) ir Konstancijos Podbereskos (m. 1730) dukterį. Vaikai:
1729 metais antrą kartą vedė Dorotą Bronic (1692–1774). Vaikai: