Spingučiai

Spingučiai
Ąžuolų alėja jungusi Spingučių ir Velykionių dvarus.
Spingučiai
56.363°š. pl. 24.711°r. ilg. / 56.363; 24.711 (Spingučiai)
Apskritis	Panevėžio apskritis
Savivaldybė	Biržų rajono savivaldybė
Seniūnija	Nemunėlio Radviliškio seniūnija
Gyventojų (2011)	0
Vietovardžio kirčiavimas (2 kirčiuotė) [1] Vardininkas: Spingùčiai Kilmininkas: Spingùčių

Spingučiai – kaimas Biržų rajono savivaldybės šiaurinėje dalyje, 4 km į pietryčius nuo Germaniškio. Jį supa šiaurėje Padvariečių km., rytuose Arlavos dvaras, pietuose Spingučių ir Velykionių miškai, vakaruose Velykionių km.

Istorija

Pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose Spingučių dvaras paminėtas 1786 m., Radviloms priklausiusių žemių žemėlapyje^[2].

Apie 1880 m. Velykionių ir Spingučių dvarus iš barono Grotužo (vok. Carl Christopher von Grotthuss (1818-1887 m.)) nupirko Mintaujos ir Friedrichstadto žemės arendatoriai broliai Bernhardai (vok. Bernhardt). Spingučių 300 ha žemės sklypą^[3] nusipirko Aleksandras, o Velykionių – Ernstas (1837-1913 m.). Ernsto sūnus Haraldas XX a. pradžioje apie Spingučių dvarą užveisė 4 ha kvadrato formos sodą. Be vaismedžių jame augo tuo metu dar reti augalai: graikiškas riešutmedis, raudonasis klevas, akacijos, įvairios alyvos ir kt. Sodas puošė Spingučių km. iki XX a. pabaigos. Šiaurinėje dvaro sodo pašonėje buvo pastatytas dvaro kumetynas, kuriame iki 1940 m. gyveno penkios samdinių (Bagdonai, Vanagai, Valotkos, Tauškeliai, Žydeikos) ir keturios kumečių (Audriniai (2), Skebinai, Petrauskai) šeimos. Po pirmojo pasaulinio karo, Lietuvai atgavus nepriklausomybę, dvaro savininkas H. Bernhardas turėjo finansinių problemų (mėgo kortas ir linksmybes Biržuose bei Rygoje), tad pradėjo išpardavinėti dvaro žemes. Apie 1930 m. aplink dvarą pradėjo formuotis Spingučių kaimas. Iki antrojo pasaulinio karo čia gyveno 96 žmonės, kaimą sudarė 21 sodyba su įvairiais žemės sklypais.

Paskutinis Spingučių dvaro savininkas su žmona Franciška, sūnumi Eriku, anūkais: Gunaru, Ernstu ir Valteriu, Vokietija 1959 m.

Vokietijai paskelbus repatriaciją, 1940 m. iš kaimo į Vokietiją išvyko Bernhardų ir Fišerių šeimos (Fišerių šeima po karo grįžo). Stalino represijų metu į Sibirą išvežtos Bikavų ir Bagdonų (grįžo) šeimos. Per antrąjį pasaulinį karą, nors fronto linija buvo už 4 km į šiaurę, ties Nemunėlio upe, sudegė dvaro pastatai, bet kaimas nenukentėjo. Per pokario rezistencijos konfliktus žuvo trys žmonės (Jonas Bagdonas, Jonas Šlėgeris ir Alfonsas Juška)^[4].

1948 m. įkurtas pirmasis „Spingučių“ kolūkis, kuris vėliau vadinosi „Laimės“, „Pakrantės“ ir „Švyturio“ vardais.^[5][6]

1965 m. Spingučių kaime buvo 24 sodybos ir gyveno 91 gyventojas, bet 1970 m. pasidėjo gyvenviečių stambinimas ir melioracija. Spingučių kaimo gyventojai pamažu išsikėlė į Germaniškio gyvenvietę bei aplinkinius kaimus ir miestus. 1987 m. kaimą paliko paskutinis jo gyventojas. Iki šiol liko viena dvaro alėjų – ąžuolais sodintas kelias ir tvenkinys, buvęs šalia dvaro sodo.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
1919–1923 m.	Nemunėlio Radviliškio valsčius	Biržų-Pasvalio apskritis
1924–1950 m.		Biržų apskritis
1950-1995 m.	Sodeliškių apylinkė	Biržų rajonas
nuo 1995 m.	Nemunėlio Radviliškio seniūnija	Biržų rajono savivaldybė

1786 m. žemėlapyje pažymėtas „Spinkgucie“ dvaras

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1902 m. ir 2011 m.
1902 m.[7]	1923 m.^sur.[8]	1959 m.^sur.[9]	1970 m.^sur.[9]	1979 m.^sur.[10]	1989 m.^sur.[11]	2001 m.^sur.[12]	2011 m.^sur.[13]
85	74 (dvare)	72	68	35	0	0	0
Demografinės raidos histograma

Šaltiniai

1. Registrų centras, tikrinta 2016-08-13.
2. Jonas Yčas, „Biržai. Tvirtovė, miestas ir kunigaikštystė“, Kaunas, 1931 m. ISBN 978-9986-400-22-6
3. Akiras Biržys „Lietuvos miestai ir miesteliai. II tomas. Biržų apskritis“, Kaunas, 1932 m. 148 psl.
4. http://www.partizanai.org/laisves-kovu-archyvas-32-t-2002/3832-laisves-kovu-ir-kanciu-keliai-birzu-kraste
5. Biržų rajono savivaldybės archyvas.
6. Biržų rajono gamtos, istorijos ir kultūros paminklų žemėlapis. Lietuvos TSR žemės ūkio ministerija, Respublikinis žemėtvarkos projektavimo institutas, 1983 m.
7. Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
8. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
9. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
10. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
11. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
12. Panevėžio apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
13. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.

Aplinkinės gyvenvietės
	Velykionys – 1 km		NEMUNĖLIO RADVILIŠKIS – 5 km
	Germaniškis – 4 km
		Suostas – 3,5 km