Reškutėnų piliakalnis su gyvenviete – piliakalnis (unikalus objekto MC kodas 16408; Lietuvos Respublikos kultūros paminklų sąrašo Nr. AR1752; registro iki 2005 m. balandžio 19 d. Nr. A1102KP) ir gyvenvietė (unikalus objekto MC kodas 24146) Švenčionių rajono savivaldybės teritorijoje, į vakarus nuo Reškutėnų Švenčionėlių seniūnija. Pasiekiamas keliu Švenčionys – Reškutėnai, už Reškutėnų kapinių kairėje pasukus į kairę vakaruosna, pavažiavus 900 m, gale laikantis dešinės – yra 100 m į šiaurę nuo keliukų išsišakojimo.
Piliakalnis įrengtas atskiroje kalvoje, buvusioje senojo Kretuono ežero rytiniame krante (dabar iki ežero 300 m). Aikštelė trapecinė, 64x50 m dydžio, per 2,4 m žemėjanti į vakarų pusę. Jos pietiniame pakraštyje supiltas 1,8 m aukščio, 18 m pločio pylimas. Šoniniai šlaitai statūs, 6,5-12 m aukščio, galiniai nuolaidūs ar vidutinio statumo.
Šiauriniame šlaite seniau kastas karjeras, šiaurės rytinė aikštelės dalis iškasinėta bulviarūsiais. Per Antrąjį pasaulinį karą iškasta apkasų. Piliakalnis apaugęs daugiausiai pušimis ir pomiškio krūmais, jo rytinėje ir šiaurės rytų pašlaitėse stovi sodybų pastatai, pietryčių ir rytų pašlaite eina keliukas į šias sodybas, o į šiaurę nuo kalvos, už daubos esantis aukštumos kraštas dirvonuoja.
Į šiaurę nuo piliakalnio esančioje aukštumoje, 1,5 ha plote yra papėdės gyvenvietė, kurioje rasta brūkšniuotos keramikos.
Piliakalnį 1980 m. rado ir žvalgė Istorijos institutas (vadovas Algirdas Girininkas), 1987 m. – Mokslinė metodinė taryba. Radinius saugo Lietuvos nacionalinis muziejus.[1] Piliakalnis datuojamas IV a. – V a. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas dėl paskelbimo kultūros paminklu – 1998-05-19; Nr.612. Paminklo teritorijos plotas 44235 m². Vizualinio apsaugos zonos pozonio plotas 28 243 000 m².
Aplinkiniai piliakalniai
Pastaba: Norėdami pamatyti Vikipedijoje aprašytų gyvenviečių ir kultūros paveldo objektų žemėlapį paspauskite prie koordinačių esančią Žemės ikoną