Raimondas-Petras Vabalas (1937 m. kovo 5 d. Paryžiuje – 2001 m. gruodžio 25 d. Vilniuje) – Lietuvos kino režisierius.[1]
Biografija
Baigė Panevėžio vidurinę mokyklą, mokėsi Panevėžio dramos teatro studijoje. 1956 m. įstojo ir 1964 m. baigė Maskvos sąjunginį kinematografijos institutą (VGIK), kurso vadovai Levas Kulešovas ir Aleksandra Chochlova. Nuo 1952 m. Panevėžio dramos teatro aktorius, režisieriaus asistentas. Kine debiutavo 1961 m. filmu „Kanonada“. Visus savo filmus sukūrė Lietuvos kino studijoje. Baigęs kurti filmą „Miškais ateina ruduo“, į kiną daugiau nebesugrįžo. Redagavo Vinco Selioko prisiminimus apie po karo vykusias Lietuvos partizanų, tarp kurių buvo ir Vabalo tėvai, kovas.[2] Sunkiai sirgdamas, surinko daug partizanų ir pogrindininkų biografinės medžiagos, kurią pateikė Visuotinei lietuvių enciklopedijai.
Jaunystėje buvo vedęs aktorė Gražiną Balandytę. Antroji R. Vabalo žmona buvo Elvyra Žebertavičiūtė.
Filmografija
- Kanonada, 1961 m., antrasis režsierius Arūnas Žebriūnas
- Žingsniai naktį, 1962 m., Sąjunginio kino festivalio Leningrade prizas
- Marš, marš, tra-ta-ta!, 1964 m., ir scenarijaus autorius
- Laiptai į dangų, 1966 m., ir scenarijaus autorius, Sąjunginio kino festivalio Leningrade prizas, Baltijos respublikų ir Moldavijos festivalio Kišiniove Didysis prizas, 1967 m. LTSR valstybinė premija
- Birželis, vasaros pradžia, 1969 m., ir scenarijaus autorius
- Akmuo ant akmens, 1971 m., ir scenarijaus autorius
- Ties riba, 1972 m.
- Smokas ir Mažylis, 1975 m.
- Mainai, 1980 m.
- Rungtynės nuo 9 iki 9, 1980 m.
- Skrydis per Atlantą, 1983 m., ir scenarijaus autorius, Sportinių filmų festivalio prizas
- Miškais ateina ruduo, 1990 m.
Šaltiniai
