Priekulės ąžuolas – išskirtinis medis, augęs vakarų Lietuvoje, Klaipėdos rajone, Priekulėje, Vingio parke.[1]Ąžuolas 1993 m. nuvirto.[2] Parko aikštelės pakraštyje išsaugotas nulūžusio stambaus, plačiašakio ąžuolo kamienas. Šalia jo buvusio kelmo auga pasodintas jaunas ąžuolas. Įkastas apie 1,9 m aukščio granitinis stulpas su įrašu Priekulės ąžuolas Valstybės saugomas gamtos paminklas. Lankytojams pastatyti suoliukai.
Ąžuolo apimtis siekė 4,70 m,[3] skersmuo – 1,5 m, aukštis – 25 m.[1] Amžius – apie 380 metų (gali būti ir daugiau).[3] Viršuje šio ąžuolo kamienas dalijosi į dvi tvirtas lajas.[3] Dar vadinamas G. Posernos ąžuolu.[3][a]
Gamtos paminklu pripažintas 1960 m., o respublikinės reikšmės paminklu – 1987 m.[1]
Šis ąžuolas minimas I. Simonaitytės romane „Aukštujų Šimonių likimas“; pasakojama, kaip piktas ir neteisingas Priekulės dvaro valdytojas G. Puserna ąžuole įsitaisęs geležinę kilpą, per kurią pervėręs virvę koręs baudžiauninkus.[1]
