Popiežiškasis Laterano universitetas, Laterano universitetas (lot. Pontificia Universitas Lateranensis) – vienas svarbiausių privačių katalikiškų universitetų Romoje.
1773 m. popiežius Klemensas XIV bule Dominus ac Redemptor noster panaikino jėzuitų ordiną. Kartu buvo uždaryta ir jėzuitų valdyta Romos kolegija. Kolegijos Teologijos ir Filosofijos fakultetai buvo perduoti Romoje įkurtai seminarijai. 1824 m. popiežius Leonas XII atkūrė jėzuitų ordiną ir grąžino fakultetus naujai įsteigtam Popiežiškajam Grigaliaus universitetui. 1853 m. popiežius Pijus IX įsteigė Kanonų ir Civilinės teisės fakultetus bei pervadino mokymo įstaigą Popiežiškuoju Romos seminarijos universitetu. 1958 m. popiežius Pijus XII universitetą pervadino Popiežiškuoju pastoraliniu institutu, o 1959 m. popiežius Jonas XXIII pavadino Popiežiškuoju Laterano universitetu.[1]
Popiežiškajame Laterano universitete studijavo nemažai lietuvių, tarp kurių – Audrys Juozas Bačkis, Vytautas Brilius, Ričardas Doveika, Jonas Ivanauskas, Artūras Jagelavičius, Romualdas Krikščiūnas, Andrius Narbekovas, Robertas Pukenis, Petras Smilgys.
41°53′56″ š. pl. 12°29′5″ r. ilg. / 41.89889°š. pl. 12.48472°r. ilg. / 41.89889; 12.48472