Pjetras Corutis (fr. Pieri Çorut, it. Pietro Zorutti, 1792 m. gruodžio 27 d. Lonzano del Koljas – 1867 m. vasario 23 d., Udinė) – Italijos poetas. Jis labiausiai žinomas dėl poezijos friulų kalba, kūrinius publikuodavo kasmet nuo 1821 iki 1867 m. Dauguma jo eilėraščių parašyti Udinės viduriniojo sluoksnio tarme, Udinėje jis išgyveno didžiąją savo gyvenimo dalį.[1]
Žinomiausias Pjetro Coručio eilėraštis, parašytas 1831 m., vadinasi „Plovisine“.[2] P. Corutis buvo susižavėjęs romantizmo poezija, todėl jį gyrė tokie rašytojai kaip N. Tomazejas ir Dž. Kardučis, tačiau po Antrojo pasaulinio karo jį aštriai ktritikavo naujieji friulų poetai, taip pat ir P. P. Pazolinis, kuris jį laikė pasenusiu, nepoetišku kūrėju.
Išnašos
